T. Delininkaitis: tikrai nesitikėjau, kad atliksiu tik statisto vaidmenį

Lietuvos nacionalinės komandos gynėjas Tomas Delininkaitis iš visų rinktinės narių išskyrus dėl traumos pasitraukusį Marijoną Petravičių Europos čempionate rungtyniavo mažiausiai ir atliko tik epizodinį vaidmenį.

Žalgirietis Senojo žemyno pirmenybėse iš viso pasirodė keturiose rungtynėse, kuriose vidutiniškai praleisdavo po 12 minučių. Toks vaidmuo rinktinėje, savaime aišku, nesužavėjo T.Delininkaičio.

Visuomet savikritiškas snaiperis nesitikėjo, jog čempionate rungtyniaus taip trumpai. Vis dėlto krepšininkas susitaikė su tokiu vaidmeniu ir nepriekaištavo vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai.

Nepaisant mažo žaidimo laiko, T.Delininkaitis dėl pralaimėjimų išgyveno ne mažiau nei kiti. Ypač skausmingas žaidėjui buvo pralaimėjimas Makedonijai.

„Net nėra žodžių, kaip apibūdinti pralaimėjimą Makedonijai“, - bendraudamas su portalo Krepsinis.net korespondentu sakė T.Delininkaitis.

Gynėjas dalijosi mintimis apie savo vaidmenį nacionalinėje komandoje, emocijas, košmariškąjį ketvirtfinalį ir apibendrino Europos čempionatą.

- Ar sunku atlikti tik stebėtojo vaidmenį? - Krepsinis.net paklausė T.Delininkaičio.

- Be abejo, kad sunku. Kiekvienas krepšininkas nenorėtų tik sėdėti ant atsarginių suolo. Tačiau už viską atsakingas treneris. Jis sprendžia, kam žaisti, o kam ne. Kai jauti, kad gali žaisti ir padėti komandai, kiekvienam būtų sunku. Yra kaip yra ir nieko nepadarysi.

- Prieš čempionatą ar turnyro metu treneris neinformavo jūsų apie būtent tokį vaidmenį?

- Ne. Visų pirma, mano tikslas buvo bent patekti į dvyliktuką ir ačiū treneriams, kad jie man padėjo tai įgyvendinti. Tačiau, kad atliksiu tik statisto vaidmenį, tikrai nesitikėjau. Tikėjausi, kad gausiu žaisti ir padėsiu rinktinei.

- Nebuvo tokių minčių, kad jei jus išleistų į aikštę, komandos žaidimas pagerėtų, gerokai pagyvėtų?

- Manau, kad kiekvienas sportininkas taip galvoja: išeisiu į aikštę, kažkuo padėsiu, įmesiu, perimsiu kamuolį, ar atiduosiu gerą perdavimą puolime. Jei sėdėtum ant suolo ir galvotum, kad komandai negali niekuo padėti, čempionate nebūtum. Ir apskritai, su tokiomis mintimis nežaistum aukščiausio lygio krepšinio.

- Nors žaidėte nedaug, kaip vertinate savo pasirodymą?

- Jei atvirai, aš savo žaidimą visada vertinu kritiškai. Ne kartą esu sakęs, jog esu savikritiškas ir visada iš savęs reikalauju daugiau. Savo žaidimu niekada nebūsiu patenkintas. Ir po puikių rungtynių visuomet randų klaidų, kurių galėjau nedaryti ar galėjau sužaisti geriau. Nesu linkęs sau rašyti balų ar kažkas panašaus. Visada sau rašyčiau nebent neigiamą balą (juokiasi).

- Ar pralaimėjimas makedonams buvo skaudžiausias jūsų karjeroje?


- Nežinau, kaip kitiems rinktinės žaidėjams, bet aš asmeniškai neprisimenu skaudesnio pralaimėjimo. Galbūt klubinėje karjeroje, bet klubinė komanda vis tiek nėra rinktinė. Atmosfera visai kitokia. Net nėra žodžių, kaip apibūdinti pralaimėjimą Makedonijai.

- Ar jau spėjote atsitiesti po košmariško ketvirtfinalio?

- Kažkiek jau atsigavome, bet tas kartėlis vis dar išliko. Net nesinori žiūrėti, kaip kitos rinktinės kausis dėl prizinių vietų, nes man asmeniškai yra labai skaudu. Kai nematai savęs ten kovojant, labai gaila.

- Kaip treneriai motyvavo prieš rungtynes su slovėnais?

- Suprantame, kad nieko nebepakeisime. Ačiū Dievui, kad nors iškovojome kelialapį į olimpinį atrankos turnyrą. Norsi užbaigti šį čempionatą pergale prieš savus žiūrovus, jiems atsidėkoti. Aišku, buvo daug mumis nusivylusių, bet ir mes tikėjomės būti ketvirtuke, iškovoti prizinę vietą. Taip kad norisi prieš ištikimiausius sirgalius, draugus, artimuosius atsidėkoti ir čempionatą užbaigti pergale.

- Penkta arba šešta vieta Europos čempionate geras ar blogas rezultatas rinktinei?

- Nemanau, kad prieš čempionatą kas nors tikėjosi, kad būsime penkti, šešti ar tai dešimti. Mūsų mintyse buvo garbės pakyla ir nesvarbu, koks laiptelis. Visi tiek daug tikėjosi, susirinko, palaikė, bet taip jau išėjo. Nemanau, jog kažkas tikėjosi, kad užimsime tokią vietą. Vienintelė paguoda ta, kad turime kelialapį į olimpinę atranką.