Rezultatyviausiam visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkui Tomui Danilevičiui šį sezoną Italijoje niekaip nepavyksta nuginkluoti varžovų vartininkų. Nepaisant to, futbolininkas nepraranda optimizmo.
Trisdešimtmetis T. Danilevičius praėjusią vasarą grįžo į Italijos antrojoje lygoje („Serie B“) rungtyniaujančią komandą „Livorno“. Čia lietuvis jau žaidė 2002-2005 ir 2006-2007 m. Nepaisant pažįstamos aplinkos, Livorne puolėjas iki šiol nesugeba „atrakinti“ varžovų vartų: per 21-as „Serie B“ rungtynes - nė vieno įvarčio.
Kalbėdamasis su LŽ Lietuvos rinktinės lyderis ir kapitonas T. Danilevičius prisipažino, kad dėl to jam apmaudu, tačiau pasidžiaugė, jog gerai sekasi komandai. „Livorno“ per 21 rungtynes patyrė vos 1 pralaimėjimą, ji su 38 taškais pirmauja lygoje ir puoselėja viltį rudenį sugrįžti į „Serie A“, iš kurios iškrito praėjusį pavasarį.
„Jau žinau, apie ką norite su manimi pakalbėti, - vos pakėlęs telefono ragelį kvatojo Italijoje šaknis įleidęs lietuvis, - nuolat girdžiu klausimą: kada gi pagaliau įmušiu įvartį.“
Gera nuotaika ir malonus bendravimas su žurnalistais jau senai tapo savotiška T. Danilevičiaus vizitine kortele.
Pasirodymą lemia taktika
- Kaip paaiškintumėte savo nerezultatyvumą šį sezoną?
- Mano karjeroje tokios „sausų“ rungtynių serijos dar nėra buvę. Tikriausiai tai lemia komandos žaidimo braižas. Rungtyniauju puolimo smaigalyje, o „Livorno“ atakas dažniausiai baigia krašto puolėjai - vienas jau yra įmušęs 11, kitas - 6 įvarčius. Man dažnai tenka atlikti daug juodo darbo - atkovoti kamuolį oro dvikovoje, perduoti jį komandos draugui. Šį sezoną jau atlikau penkis rezultatyvius perdavimus.
- Tikriausiai dėl to nuotaika ne pati geriausia?
- Iš vienos pusės liūdina, kad vis nepavyksta įmušti. Tačiau sėkmingai žaidžianti komanda pirmauja. Ir tai džiugina.
Aplankys bažnyčią
- Ar daug susilaukiate kritikos?
- Komandos draugai ir treneris mane palaiko. Nuolat patenku į pagrindinę sudėtį. Vadinasi, viltis pateisinu.
Iš žurnalistų ir sirgalių kritikos netrūksta. Bet tai normalu - juk kalbama apie žaidėją, per dvidešimt rungtynių dar neįmušusį įvarčio. Tačiau mane kritikuoja ne dėl blogo žaidimo, o dėl to, kad neįmušu. Žmonės vertina puolėjų statistiką. Kai įvarčių nėra, ji labai liūdna. Nežinau, kodėl man nesiseka. Tikriausiai reikės apsilankyti bažnyčioje arba valgyti daugiau daržovių (juokiasi).
- Užsienio spauda teigia, kad „Livorno“ neatsikratė jūsų tik dėl to, kad esate klubo prezidento Aldo Spinelli numylėtinis.
- (Ilgai juokiasi) Tai labai gerai. Vadinasi, užsitikrinau puikią ateitį ir žaisiu šiame klube net sulaukęs keturiasdešimties.
Jeigu rimtai, sprendimus priima treneris. Mąstykime logiškai - „Livorno“ nori sugrįžti į „Serie A“ ir, siekdamas šio tikslo, blogo žaidėjo aikštėje nelaikytų.
Gandų sūkuryje
- Sausį Europoje atsidarė žaidėjų perėjimų į kitas komandas langas. Netrūksta gandų apie galimus futbolininkų perėjimus į kitas komandas. Gandai neaplenkė ir jūsų.
- Mūsų darbas - žaisti, o žurnalistų rašyti. Jie pamatė, kad man nesiseka ir nusprendė, kad „Livorno“ reikia įvarčius mušančio puolėjo. Tačiau ir man „surado“ kelis klubus. Sako, kad galiu pereiti į „Grosseto“, nes praėjusį sezoną ten man gerai sekėsi. Arba į „Ascoli“ bei „Piacenza“, nes ten dirba buvę mano treneriai.
Dar yra „Rimini“ klubas - jo sporto direktorius neva seniai manimi domėjosi. Štai taip žaidėjams priklijuojamos „etiketės“. Kiek tiesos šiuose ganduose - nežinau. Tuo rūpinasi mano agentas. Kol jis man nepaskambino bei nepasakė, kad rimtai domimasi T. Danilevičiumi, manysiu, kad tai tik gandai.
- O pačiam ar nesinorėtų pakeisti aplinkos?
- Nepaisant įvarčių bado, Livorne jaučiuosi puikiai. Esu patenkintas, galėdamas daug žaisti pirmaujančioje komandoje.
Įvarčių sausra kada nors baigsis. Prisimenu, praėjusį sezoną taip pat buvo sunkus periodas, tačiau, atstovaudamas „Grosseto“, mušiau įvarčius septyneriose rungtynėse iš eilės. Tada viskas atrodė paprasta. Nesupykčiau, jei istorija pasikartotų.
Vilmantas Remeika
