Po dvejų metų pertraukos lietuvė vėl užlipo ant pjedestalo: peršokusi 197 cm, ji užėmė trečią vietą, nusileidusi rusei Marijai Lasickienei (201 cm) ir ukrainietei Julijai Levčenkai (199 cm).
„Mintys ir jausmai tikrai patys geriausi. Aišku, galėjo būti visko ir daugiau, ne tik man, bet visiems lietuviams. Vis tik, medalis yra medalis, todėl džiaugiuosi. Tiesą sakant, dabar ko labiausiai noriu, tai šiek tiek poilsio“, – šyptelėjo A. Palšytė.
Vis dėlto, bronzą iškovojusi lietuvių atletė tikino, kad įveiktas 1,97 m barjeras tikrai nebuvo riba, tačiau tam elementariai reikia daugiau į bendrą rezultatą nepatenkančių bandymų.
„Rezultatas yra geras, jis antras geriausias Lietuvos istorijoje. Tikrai buvau pasiruošusi įveikti ir daugiau, jaučiausi puikiai, prieš finalą jaučiausi optimistiškai. Manau, kad dideliems aukščiams reikia daugiau bandymų, šia nauja sistema skundžiasi dauguma sportininkų, nes reikia daugiau kartų pasibandyti tą barjerą.
Bendrai iš savo pusės, tai džiaugiuosi, kad dar yra ką taisyti. Kai tuos dalykus ištaisai, tai ir rezultatai geresni būna“, – plačiai nusišypsojusi ištarė sportininkė.
Bent keli Europos čempionate dalyvavę sportininkai skundėsi dėl prastų sąlygų ir organizacijos nesklandumų. To neslėpė ir A. Palšytė, kurią labiausiai prajuokino fotografų padarytos nuotraukos. Jose visi šuolininkai į aukštį savo rungties metu atrodo liūdni.
Lietuvė tikino, kad stresinių situacijų pirmenybėse netrūko, o laiko pasiruošti rungtims ir ypač finalams, išies galėjo būti daugiau.
„Buvo nemažai įtampos ir streso, tas ir jautėsi. Dabar juokiamės žiūrėdami į nuotraukas. Visi „šuolininkai“ atrodo nusiminę, net ir su medaliais.
Aš žinau, kad galėjau geriau, žmonės irgi daug tikėjosi. Rezultatas yra toks, koks yra. Galbūt pritrūko kelių bandymų“, – dėstė ir kartu džiaugėsi A. Palšytė.
Per nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsiškiai dabar jau yra laimėję 3 medalius Europos uždarų patalpų čempionatuose.
2017 m. auksą ir 2019 m. bronzą pelnė A. Palšytė, o 2011 m. sidabrą penkiakovės rungtyje laimėjo Austra Skujytė.
