Nors rinktinės kapitonas dažnai apie tai nekalba, tačiau jo šeimos istorija – neeilinė, o jis pats tiki, kad jo psichologinė stiprybė kyla būtent iš to.
G. Xhaka tėvas buvo politinis kalinys buvusioje Jugoslavijoje. Tai istorija, kuri suformavo futbolininko savybes ir pakurstė jo viduje rusenančią ugnį.
Istorijos detalės yra žiaurios, tačiau, kaip ir jo tėvas Ragipas, kuris trejus su puse metų praleido Jugoslavijoje kaip politinis kalinys, G. Xhaka nėra žmogus, kuris bėga ar slepiasi.
Skaudi tėčio istorija
„Kiek žinau, pirmieji keli mėnesiai kalėjime jam buvo geri, – interviu „The Guardian“ pasakojo G. Xhaka. – Bet paskui prasidėjo kankinimas.“
Xhaka vyresniojo nusikaltimas buvo dalyvavimas demonstracijose prieš komunistinę centrinę valdžią Belgrade. Tai buvo 1986 m., kai jam buvo 22-eji, jis buvo Prištinos universiteto Kosove, kuris tuo metu buvo autonominė Jugoslavijos provincija, studentas.
Jis turėjo būti suimtas ir nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme. R. Xhaka gyveno vienoje kameroje su dar keturiais vyrais, o į laisvę jį išleisdavo vieną kartą per dieną – 10 minučių.
„Ši istorija mane, kaip jo sūnų, labai giliai paliečia – ji tikrai, tikrai yra mano širdyje“, – kalbėjo futbolininkas.
„Norint tinkamai apibūdinti savo tėtį, reikia įvertinti visą istorijos esmę. Ji tokia tragiška. Kartais jo prašau: „Papasakok man tai dar kartą“, bet vis dar nemanau, kad jis atskleidė viską.
Visada būna tylos akimirkų, kai jausdavau, kad jis kažką nurijo ir nepapasakojo tiesos. Galbūt to buvo tiesiog per daug ir jis norėjo sutaupyti savo vaikams viso sielvarto“, – prisiminimais dalinosi G. Xhaka.
Bazelyje (Šveicarijoje) gimęs futbolininkas net nemėgina slėpti savo šaknų ir teigia, kad tokį pasididžiavimą jam suformavo būtent ši tėvo istorija.
„Jis didžiavosi Kosovo gyventojais ir manė, kad jie turi teisę egzistuoti. Jis gynė jų teises, o tai buvo pagrindinės demokratinės teisės – būtinybės, pavyzdžiui, galimybė balsuoti“, – apie savo tėtį kalbėjo jis.
Pagarba mamai
Xhakos šeimos istorija yra tikras pavyzdys, o futbolininkas „The Guardian“ atvirai papasakojo, kaip jie kentėjo, kaip susitelkė ir nenuilstamai dirbo, kad viską įveiktų.
Pagrindinės žaidėjo vertybės – ištikimybė ir pagarba. Kai jis kažkam ar kažkam įsipareigoja, jis tai daro kūnu ir siela – kaip jo tėvas ir kaip jo motina Eli.
„Viena iš labiausiai atskleidžiančių detalių apie mano tėvus yra ta, kad jie susitiko tik likus trims mėnesiams iki tėvo arešto, – kalbėjo G. Xhaka. – Aš taip neįtikėtinai gerbiu savo mamą. Niekada nesu girdėjęs, kad moteris būtų kartu su vyru tris mėnesius – tokiame jauname amžiuje – ir po to trejus su puse metų jo lauktų. Mano mama yra tiesiog neįtikėtinas žmogus.“
Nors R. Xhakai buvo numatyti ilgi metai kalėjime, tačiau Eli savo mylimojo prie durų sulaukė daug anksčiau.
„Vienas iš keistų dalykų yra tai, kad nežinome, kodėl mano tėtis buvo paleistas anksčiau laiko, bet jis buvo paleistas tuo pačiu metu kaip ir jo dėdė. Niekas iš šeimos apie tai nežinojo, kol jie nepasirodė ant slenksčio. Man atrodo, kad jie susitarė laikytis kalėjimo taisyklių, tylėti ir niekada nekelti problemų“, – kalbėjo futbolininkas.
Nauja pradžia Šveicarijoje
Xhakos tėvai žinojo, kad jiems reikia naujos pradžios, ir 1990 m. emigravo į Šveicariją. Pirmasis jų sūnus Taulantas gimė Bazelyje 1991 m., o Granitas – po 18 mėnesių.
„Mano tėtis pasižymėjo neįtikėtina stiprybe, o mes su Taulantu užaugome patydami tai, – sakė G. Xhaka. – Mes turėjome šį stabą, sektiną pavyzdį, kuris mus mokė, kad reikia būti stipriam, norint kažko pasiekti. Taigi užaugome labai stiprūs. Būtent todėl aikštelėje turime tokią psichinę stiprybę, kad galėtume įveikti dalykus ir iš tikrųjų siekti tikslo.“
G. Xhaka už viską dėkingas Šveicarijai ir ten jam suteiktoms galimybėms, tačiau jis negali ir neketina pamiršti savo Kosovo ir Albanijos šaknų.
Dar žaisdamas Londono „Arsenal“ klube G. Xhaka džiaugėsi, kad jį supo albanai.
„Čia radau keletą tikrai malonių albanų, – tada, kai žaidė Londone, kalbėjo G. Xhaka. – Kai kurie iš jų valdo automobilių plovyklą ir aš ten nuvežu savo automobilį. Mes kalbamės ir, žinoma, daugiausia apie futbolą. Kai kurie iš jų palaiko „Liverpool“, kai kurie „Manchester United“, yra daug „Arsenal“ sirgalių. Daug juokaujama ir varžomasi.“
„Esu labai paprastas žmogus, man patinka normalumas ir man patinka normalūs žmonės. Man patinka valgyti normalų maistą. Taip aš užaugau.
Kamdene mane tiesiog užburia atmosfera. Ji paprasta, maloni, tikra. Taip pat ir žmonės. Man patinka su jais bendrauti, nes jie yra normalūs, o aš esu normalus. Žmonės tikriausiai nesitiki, kad „Arsenal“ žaidėjas ateis į „Camden Lock“ ir iš esmės bus normalus vaikinas“, – interviu metu pridūrė žaidėjas.
