R. Gedminas „Trakų“ peržiūroje dalyvavo nuo pirmosios šių metų treniruotės, o kontrolinėse rungtynėse spėjo pasižymėti tris kartus. Puikią uoslę įvarčiams turintis puolėjas neketina sustoti, nes, kaip pats sako, adaptuotis naujoje aplinkoje laiko jam visai neprireikė.
„Atvirai pasakius, pirmąją dieną rūbinėje jaučiausi savas. Kolektyvas buvo puikiai pažįstamas, todėl adaptavau iš karto. Iš karto jaučiausi ne kaip peržiūroje dalyvaujančiu, o visaverčiu komandos nariu. Jaučiu, kad kai kurie komandos žaidėjai norėjo, kad likčiau, todėl džiaugiuosi, jog parašai sudėti ir tai tapo realybė“, – pasakojo šiuo metu Baltarusijoje su komanda stovyklaujantis naujasis riteris.
– Nenustebai, kai sulaukei skambučio iš „Trakų“ su pasiūlymu prisijungti?
– Nustebau (šypsosi). Ilgą laiką buvau traumuotas, todėl tikrai „Trakų“ skambutis man buvo netikėtas. Manęs paklausinėjo, kaip jaučiuosi, kokie naujo sezono planai ir ar norėčiau atvykti. Ilgai negalvojęs, sutikau.
– Turbūt supranti, kad konkurencija čia daug didesnė nei Šiauliuose ar Klaipėdoje. Kaip įsivaizdavai turi žaisti, kad įtikintum trenerius ir klubo vadovus pasirašyti su tavimi sutartį?
– Konkurencija nemaža buvo ir „Atlante“. Tik skirtumas tas, kad ten buvo žaidžiamas jėgos futbolas. Ilgi perdavimai, daug kovos, o tai ne mano futbolas. „Trakuose“ treneriai reikalauja greito žaidimo su kamuoliu, aštrių perdavimų, o man tai daug parankiau. Žinau, kad sulauksiu gerų perdavimų, o man tiesiog reiks juos paversti įvarčiais.
– Trys įmušti įvarčiai – per tokį trumpą laiką tai geras rezultatas?
– Įvarčių, įmuštų per pasiruošimą, nesureikšminu. Kita vertus, geriau įmušti nei neįmušti, nes tai prideda pasitikėjimo. Visi trys įvarčiai – komandos draugų sukurtos progos, kuriomis pasinaudojau.
– Treneris minėjo, kad kiekvieną savaitę didėja krūviai. Negąsdina?
– Labai gąsdina. Paskambinkit treneriui, gal pasigailės ir duos laisvadienį (juokiasi). Iš tikro, prie krūvių aš pripratęs, nieko nebijau, nes aš – žvėris (šypsosi)!
– Ko dabar labiausiai norėtum, kalbant tiek apie komandą, tiek apie tave asmeniškai?
– Asmeniškai norėčiau įsitvirtinti starto sudėtyje ir nenustoti mušti įvarčių. Komandai to reikia.
– Grįžkime į praeitį. Atstovaudamas tiek „Šiauliams“, tiek „Atlantui“ negailėdavai „Trakų“ ir mušei tikrai daug įvarčių į jų vartus. Koks varžovas tau buvo „Trakai“?
– Kiek atsimenu, „Trakai“ man negailėdavo sukurti gerų progų įvarčiams įmušti net tada, kai buvau kitoje barikadų pusėje. Sakyčiau, dosnus varžovas (šypsosi).
– Tavo CV netrumpas traumų skaičius. Išsiaiškinai, kur šuo pakastas ir ką daryti, kad tai nepasikartotų?
– Kadangi esu gyvūnų mylėtojas, tai pakastų šunų neieškau. Taip, traumų sąrašas ilgas, todėl dabar dar daugiau laiko skiriu treniruoklių salei ir, jei atvirai, jaučiuosi labai gerai. Laikykite kumščius, kad tos traumos manęs nebepersekiotų.
– Debiutinės rungtynės laukia su „Atlantu“. Kaip įsivaizduoji, ar labai jaudinsies?
– Net minčių neturiu jaudintis. Labai laukiu, kada galėsiu susitikti su buvusia komanda, kurioje daug mano draugų. Visada žaisdavau su jais, o ne prieš juos, todėl bus įdomu. Tikiuosi, neišprašys perdavimų iš manęs.
Buvusiam klubui, tiek jo sirgaliams jaučiu didžiulę simpatiją, tačiau dabar esu naujoje šeimoje, į kurią buvau gražiai priimtas nuo pat pirmosios dienos. Todėl nematau prasmės dairytis atgal, o pradėsiu aukščiausių tikslų siekti su „Trakais“. Jei pavyks įmušti, tikrai labai džiaugsiuos. Iš tikro, pasiilgau to jausmo, ką reiškia pelnyti įvarti oficialiose rungtynėse.
– Ir pabaigai – tikslai. Tiek asmeniniai, tiek komandiniai...
– Kalbant apie komandinius tikslus, tai, kaip pasakytu bet kuris naujokas – jie aukščiausi. Norisi kuo geriau pasirodyti Europoje, pagaliau laimėti auksą A lygoje. Asmeninis tikslas vienas – sistemingai mušti įvarčius. Pabaigai pasakysiu, kad laukiu visų vasario 24-ąją „Sportimos“ manieže. Nepamirškit plakatų!
