2020 m. galima įvardinti kaip didžiulių permainų Lietuvoje ir pandemijos sukrėsto pasaulio laiką. Tuščios tribūnos diktuoja žiaurią realybę ir vis labiau teikia vilties, kad galėtume sugrįžti į arenas ir stebėti mėgiamas komandas, turnyrus.
Nedėkingi metai į 2021-uosius perkėlė labai daug intrigų. Kas šturmuos Tokijų ir Europos futbolo čempionatą? Ar įmanoma išspręsti Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių problemas? Kiek laiko sportą kamuos pandemija?
Nukėlimai, čempionatų griūtis, staigios permainos Lietuvos klubiniame krepšinyje, gaisrai futbole ir pandemijos pagrindiniai akcentai šioje portalo tv3.lt metų apžvalgoje.
Nukelta Tokijo olimpiada
Visus pasaulio atletus vienijančios olimpinės žaidynės dėl koronaviruso neįvyko laiku. Japonijos sostinėje Tokijuje 2020 metų vasarą turėjusi vykti pasaulio sporto šventė vyks lygiai po metų 2021-aisiais.
Tai tiesiogiai pajuto ir Lietuva, kurioje buvo numatyta vykdyti atranką į olimpinį krepšinio turnyrą. Lietuva atsidūrė vienoje grupėje su Slovėnija, imta svarstyti ar NBA žvaigždė Luka Dončičius atvyks į Kauną. Pandemijai užklupus Europą žlugo ne tik olimpinės žaidynės, bet ir visi su ja susiję turnyrai.
Artėjant 2021 metams krepšinio pasaulis susidūrė su kita problema – vėluojantis NBA sezonas. Dėl vėlai pasibaigsiančių stipriausių pasaulio pirmenybių į olimpinę atranką ar net pačias olimpines žaidynes gali neatvykti didžiulis desantas žvaigždžių – Giannis Antetokounmpo, Luka Dončičius ar lietuvis Domantas Sabonis.
Nuo to kenčia ne tik krepšininkai. Lietuvoje stringa ir plaukikų pasiruošimas. Uždarius vienintelį aukšto meistriškumo sportininkams tinkamą Fabijoniškių baseiną, atsivėrė problemos olimpinei čempionei, penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, plaukikui Danui Rapšiui.
„Kol kas planuoju daryti viską, kad baseinas atsidarytų. Jeigu jis neatsidarys, mes esame kalbėję su Plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku, kad jie galbūt „burbulą“ planuoja daryti Elektrėnuose, galbūt kažkiek būtų galima prie jų prisijungti“, – BNS teigė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Tai vyksta visame pasaulyje, tačiau atsiradusi vakcina suteikia vilties, jog 2021 metų vasarą šalys galės palaikyti savo sportininkus Tokijuje. Tokijo mere Yuriko Koike jau pareiškė, kad olimpinės žaidynės jokiu būdu negali būti atšauktos, nors vietiniai tam nepritaria.
Olimpinių žaidynių atkėlimas Japonijai kainuos ir papildomas išlaidas. Iš pradžių planuotas 10,3 mlrd. eurų biudžetas dabar išsipūtė iki 15,4 mlrd. eurų. Galutinėje sumoje skaičiuojama 20 mlrd. eurų išlaidų, o tai reiškia, jog 2021 metų vasarą turėsime brangiausias istorijoje olimpines žaidynes. Iki šiol daugiau už pasaulį vienijantį sporto renginį paklojo tik 2012 metų Londono olimpinių žaidynių organizatoriai (12,3 mlrd. eurų).
Gaisras LFF
Lietuvos futbolo federacija 2020 metais išgyveno didžiulę visuomenės kritiką. Konkrečiai – prezidentas Tomas Danilevičius ir buvęs viceprezidentas Arūnas Pukelis-Švinius.
Ilgą periodą be pergalių išgyvenusi Lietuvos futbolo rinktinė dar 2019-aisiais sėdėjo gilioje duobėje – per 10 rungtynių patirti 7 pralaimėjimai, dukart sužaista lygiosiomis ir pasiekta vienintelė pergalė prieš Naująją Zelandiją (draugiškos).
Praėjusiais metais pergalės tarptautinėje arenoje sugrįžo į Lietuvą – per 8 rungtynes laimėta 4 kartus, dukart sužaista lygiosiomis ir dukart pralaimėta. Tačiau žaizdos pačioje federacijoje buvo eskaluojamos kiekvieną dieną.
Ne kartą futbolo galvų darbą analizavo didžiausi šalies portalai, viešą kritiką reiškė buvęs ministro pirmininko patarėjas, „vlogeris“ Skirmantas Malinauskas. Jo populiariausias vaizdo įrašas „Youtube“ platformoje „Šviniaus imperija“ surinko daugiau nei 450 tūkst. peržiūrų.
Įdomu, jog kritika susijusi vis su tuo pačiu asmeniu A. Pukeliu. S. Malinauskas dažnai savo medžiagoje minėdavo, kad buvęs viceprezidentas vykdė galimai neskaidrią politiką federacijoje, turi per ne lyg daug kriminalais nuspalvotų praeities dėmių.
Daug nuomonių sukėlė ir vykę Lietuvos futbolo federacijos prezidento rinkimai. Aršiai kritikuotas Tomui Danilevičiui oponuojantis kandidatas Paulius Malžinskas buvo linčiuojamas visų rinkimų metu, niekas nė neabejojo T. Danilevičiaus pergale ir antrąja kadencija LFF.
Dainiau, sugrįžk?
2019 metų Pasaulio krepšinio pirmenybės nuaidėjo kontraversija. FIBA ir Eurolygos karas nulėmė, kad į Kiniją neatvyko geriausi pasaulio teisėjai. Tai skaudžiai kirto ne vienai rinktinei, įskaitant ir Lietuvą.
„Tai yra suknistas pokštas. Tai nėra krepšinis, tai nėra sistemiška. Dėl ko jie turi vaizdo peržiūros sistemą? Nereikia būti gudriam, o teisingam. Sustabdyk žaidimą ir eik, žiūrėk, kas nutiko“, – po pralaimėjimo lemiamose rungtynėse prieš Prancūziją ardėsi buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Dainius Adomaitis.
Du čempionatus apmaudžiai vilčių nepateisinęs treneris pats paliko savo postą, o jo vietą užėmė tuometinis Šarūno Jasikevičiaus asistentas „Žalgiryje“ Darius Maskoliūnas. Eurolygoje veikianti Kauno ekipos sistema suteikė vilčių, kad treneris žaidimo detales atneš ir į tarptautinį krepšinį.
Kolkas rezultatai rodo, kad nuo 2015 iki 2019 metų vyr. trenerio patirties neturėjęs strategas nė iš tolo neprilygsta Dainiui Adomaičiui, kuris be didesnių keblumų atvedė rinktinę į pasaulio pirmenybes
Lietuva patyrė gėdingus pralaimėjimus prieš krepšinio tradicijomis nepasižyminčias Belgiją (65:86), Estiją (85:92) ir Daniją (76:80).
Be viso to, pralaimėjimai Danijai ir Belgijai komplikuoja lietuvių padėtį atrankoje į 2022 metų Europos čempionatą. Lietuva, kaip ir Danija, savo sąskaitoje turi po dvi pergales ir pralaimėjimus. Pirmauja Belgija su trimis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu. Čekai (1/3) nors ir yra paskutiniai, tačiau jau turi garantuotą vietą Europos pirmenybėse dėl vyksiančių pirmenybių jų šalyje.
Tai reiškia, jog lietuviams reikia aplenkti arba danus, arba belgus norint patekti į Europos čempionatą.
Dariaus Maskoliūno laukia vasario rinktinių „langas“ Vilniuje, kuriame Lietuva varžysis prieš Čekiją ir Daniją. Ten ir bus lemiamas verdiktas – ar Šaro asistentas Barselonoje yra tinkamas pasirinkimas?
Auksinis berniukas išvyko
„Patikėkite manimi, visada buvau didžiausias „Žalgirio“ fanas ir visada toks būsiu“, – po istorinės pergalės Eurolygos ketvirfinalyje mušėsi į krutinę Šarūnas Jasikevičius.
Įvyko tai, ko bijojo visa Lietuva – auksinis berniukas nuvairavęs Kauno „Žalgirį“ kartą į Eurolygos finalo ketvertą, kartą į atkrintamąsias išvyko į aukso kranelį atsukusią „Barceloną“. Sunkų periodą nuo Xavi Pascualio eros išgyvenantis klubas išbandė daug skirtingų trenerių, o per pastaruosius du metus prisivilioja eilę žvaigždžių bei elitinį trenerį Šarūną Jasikevičių.
Kol „Barcelona“ ruošia pabūklus kovai dėl Eurolygos titulo, žalgiriečiai pradėjo naują periodą su visiškai iki tol nepažintu G lygos treneriu Martinu Schilleriu. Dukterinėje Jutos „Jazz“ komandoje Solt Leik Sičio „Stars“ dirbęs strategas persikėlė į Kauną ir per pusę metų parodė, nors filosofija nuo Šaro skiriasi kardinaliai, bet rezultatai gali ir nedingti.
Smarkiai progresuojantis „Žalgiris“ iki Naujųjų metų užkopė į Eurolygos aštuntuką neturėdamas sudėtyje svarbių žaidėjų Steve‘o Vasturios ir Patricio Garino.
„Prie teigiamų dalykų priskirčiau, kaip vyksta tranzicija trenerių štabe ir, apskritai, komandoje. Tiek žaidėjai, tiek administracija, tiek komandos gerbėjai buvome įpratę prie vieno modelio. Dabar jis pasikeitė, todėl natūralu, kad reikia laiko, tačiau jaučiame progresą ir tas džiugina“, – prieš savaitę portalui tv3.lt sakė Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Panašu, jog iš Kauno pergalių Šaras neišsivežė. Vienintelis klausimas liekantis 2021 metams – ar pavyks M. Schilleriui toliau progresuoti ir jau pirmajame sezone Europoje patekti į Eurolygos atkrintamąsias.
Atšauktas sporto pasaulis
Čempionų ir Europos lygos futbole, nacionaliniai futbolo ir krepšinio čempionatai, kitų sporto šakų varžybos, NBA, Eurolyga, Europos futbolo čempionatas bei jau minėtos olimpinės žaidynės. Visi šie 2020 metais kulminaciją pasiekti turėję turnyrai dėl pandemijos turėjo arba pakeisti datą, arba išvis nebesugrįžti.
Tokie turnyrai kaip NBA parodė pasauliui išeitį kaip gali vykti sportas už uždarų durų. Į Orlando „burbulą“ atvyko 22 komandos, visiškai izoliuotos nuo išorinio pasaulio kontakto. Minimaliai porą savaičių ir maksimaliai du mėnesius vienoje vietoje išbuvę krepšininkai susidūrę su praėjusių metų realybe – tuščios tribūnos.
Sporte dažnai girdimas pasakymas „žaidžiame dėl žiūrovų“ iškėlė rimtą klausimą ar išvis verta užsiimti betkokiu sportu tokiu laikotarpiu, tačiau tokius finansinius įsipareigojimus turinčios NBA ar Čempionų lygos negali jų taip paprastai nutraukti.
Koronaviruso pasekmių aukomis tapę sportininkai pratęstuose turnyruose tapo „pandeminiais“ čempionais – Miuncheno „Bayern“ (Čempionų lyga), Milano „Inter“ (Europos lyga), „Liverpool“ (Anglijos „Premier“ lyga) ir Los Andželo „Lakers“ (NBA).
Europos futbolo čempionatas ir olimpiada buvo nukelti į kitus metus. Eurolyga ir didelė dalis Europos krepšinio lygų pasirinko išvis nutraukti sezoną. Antrosios koronaviruso bangos metu tai jau nebuvo išeitis ir šiandien per ekranus matome tuščias tribūnas ir vyrus lakstančius aikštelėje lyg tai būtų gyvai transliuojama treniruotė.
Savo jėgas jau antros pandemijos bangos metu „burbule“ išbandė ir lietuvis plaukikas Danas Rapšys. Budapešte organizuotose tarptautinės plaukimo lygos varžybose panevėžietis į Lietuvą parvežė antrąją vietą.
„Burbulą“ jau išvydome ir Vilniuje. Jame Lietuvos krepšinio rinktinė varžėsi su Danija, Čekija ir Belgija atrankoje į 2022 metų Europos čempionatą.
Lapkričio mėnesį pradėti rengti ir vietiniai „burbulai“. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vykusioje aukšto meistriškumo pratybų stovykloje galėjo saugiai ir nepertraukiamai treniruotis lietuviai plaukikai.
Šie metai mums parodė vieną – sportas vykti gali, bet esminio elemento, žiūrovų, trūksta kaip niekada. Tai dėl ko ir buvo išrasta ši pramoga dingo iš stadionų, arenų, tačiau vilties teikiantis vakcinavimo periodas jau prasidėjo. Galime tik laukti rezultatų jau 2021-aisiais.
