Lietuva pradeda skaičiuoti, kokią ekonominę naudą šaliai duoda sportas, nes iki šiol tai apibrėždavo tik skambios frazės arba pastabos dėl išlaidavimo.
„Statistikos departamentas jau skaičiuoja, koks turizmo indėlis į ekonomiką. Po kelerių metų žinosime ir sporto naudą“, – per susitikimą su žurnalistais sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
Lietuva – penktoji Europos Sąjungos šalis, skaičiuosianti sporto indėlį į valstybės ekonomiką. Tai dar daro Didžioji Britanija, Kipras, Lenkija ir Austrija.
„Kai ateini kalbėtis dėl finansavimo, negali tiksliai pasakyti, kiek lėšų grįžta per infrastruktūrą, kiek – per renginius. Dabar galėsime pateikti skaičius. Ir kai spręsime, ar rengti olimpiadą trijose Baltijos šalyse, turėsime ką parodyti“, – pusiau rimtai pareiškė K. Rimšelis.
POSTAS. Šią savaitę suėjo dveji metai nuo tada, kai K. Rimšelis tapo KKSD vadovu. Numatyta, kad šį postą jis gali užimti vieną ketverių metų kadenciją su galimybe pratęsti darbą dar ketveriems metams. Bet ar artėjantys Seimo rinkimai nepalies ir KKSD generalinio direktoriaus kėdės?
„Įstatymų leidėjai gali pakeisti be ką. Aš laimėjau konkursą į valstybės tarnybą ir tapau KKSD generaliniu direktoriumi. Tačiau greitai iš valstybės tarnautojo tapau valstybės pareigūnu. Esu vienintelis toks visame departamente. Kai kurių institucijų vadovai net pabėgo į pavaduotojų postus, kad liktų valstybės tarnyboje. Todėl dėl nieko negaliu būti tikras. Juk jei Vyriausybė nepatvirtins mano ataskaitos, privalėsiu atsistatydinti.
Nors KKSD vadovo pozicija – ne politinė, visuomet kyla įvairių niuansų. Partijos mėgsta dalytis įtakos sritimis, nes mano, kad pasiimdamos kurią nors sritį pasiima ir pinigus. Kai pirmą kartą dalyvavau skirstant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas, visi labai žiūrėjo, ar kas nors iš mano partijos negaus finansavimo“, – kalbėjo K. Rimšelis.
DARBAI. KKSD vadovas planavo, kad 2012 m. bus pastatyta arba renovuota 12 sporto bazių. „Tačiau mums buvo sumažinti asignavimai. Nenorėjome judinti tiesiogiai su žmonėmis susijusių lėšų, todėl kelių objektų darbus nutarėme atidėti 2013 metams. Taip niekas nenukentėjo, išliko 2011-ųjų lygis, be to, dar skyrėme pinigų įvairioms sritims, kuriomis rūpinasi KKSD“, – teigė departamento generalinis direktorius.
Vienu svarbiausių darbų, nuveiktų esant KKSD vadovu, K. Rimšelis vadina sutvarkytą premijų, rentų ir stipendijų sportininkams bei sporto veteranams sistemą.
„Kai atėjome čia dirbti, radome keistą situaciją – rentos buvo didesnės nei stipendijos. Taip aukščiausio lygio sportininkai buvo tarsi skatinami baigti karjerą ir gauti daugiau pinigų. Be to, nesiliauja diskusijos dėl to, kas turi gauti rentą, bandoma ją pritempti prie socialinių garantijų. Nors renta – valstybės pagarbos ženklas sportininkui už aukščiausius laimėjimus“, – sakė K. Rimšelis.
Dar vienas darbas, kurį padarė, o tiksliau nepadarė K. Rimšelis su savo komanda – į ikikrizinį lygį grįžusios premijos už sėkmę tarptautinėse varžybose. Atėjus sunkmečiui buvo nutarta jas sumažinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir vėl padidinti nuo šių metų sausio 1 dienos.
„Gavau nemažai pasiūlymų pateikti projektą su gudriu sprendimu – premijų sugrąžinimą į ikikrizinį lygį atidėti iki 2013 metų. Nors olimpiada vyks šiais metais. Nepadariau to. Ir šiuo atveju nieko nedarymas buvo naudingas. Premijos – vėl tokios, kaip prieš krizę“, – džiaugėsi K. Rimšelis.
Tad už auksą Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkas gautų 400 tūkst. litų, sidabrą – 200 tūkst., o bronzą – 150 tūkstančių.
„Galime pasiųsti žinią visiems olimpiečiams – jei visa Lietuvos nacionalinė rinktinė laimės aukso medalius, valstybė jiems išmokės premijas. Pinigų bus rasta, nes tai jau bus visos valstybės garbės reikalas“, – kalbėjo KKSD vadovas.
K. Rimšelio nuomone, pasiteisino sprendimas nuo praėjusių metų liepos sporto srityje atsisakyti grynųjų pinigų operacijų: „Taip užtikrintas daug geresnis lėšų paskirstymas. O kai viskas tvarkinga, nėra bedugnės, lengviau kalbėti su Finansų ministerija.“
MEDICINA. Penkiems sporto medicinos centrams papildomai teko 300 tūkst. litų diagnostinei aparatūrai pirkti. Taip pat sumažinus KKSD darbo užmokesčio fondą padidinti sporto medicinos centrų darbo užmokesčio fondai. Norėta, kad atsirastų darbo jauniems sporto medikams. Ir šias investicijas ketinama didinti.
Ketinama perleisti valstybės turto fondui avarinės būklės Klaipėdos sporto medicinos centrą, kurio pastatas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus, tad ten normalus remontas negalimas. Už gautas lėšas uostamiestyje planuojama statyti modernų sporto centrą.
KKSD vadovai buvo susitikę ir su Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi Juozu Pundziumi bei jo kolektyvu. Šiose klinikose įrengtas sporto medicinos kabinetas, kuriame dirba patyrę specialistai, jų paslaugomis naudojasi aukščiausio lygio sportininkai.
„Yra minčių Kauno klinikose atidaryti centrą, į kurį sportininkai galėtų kreiptis ne tik dėl pirminės priežiūros, bet ir dėl reabilitacijos, rimtų traumų gydymo. Čia galėtų dirbti aukščiausio lygio sporto medicinos specialistai“, – aiškino K. Rimšelis.
FONDAS. „Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas kitais metais bus milijonu litų didesnis. Tai reiškia, kad departamentas dirbo blogai, nes žmonės neatsisakė žalingų įpročių – toliau rūkė, gėrė, lošė“, – pajuokavo K. Rimšelis. Išties papildomas milijonas atsirado dėl to, kad padidėjo akcizas tabakui ir jo gaminiams. O Fondas finansuojamas iš lėšų, gautų už tabako, alkoholio ir azartinių lošimų mokesčius. Be to, planuojama dar labiau padidinti įmokas į fondą.
ATEITIS. KKSD tęsia ir Seime patvirtintos Valstybinės sporto strategijos planavimą.
Dabar KKSD jau parengė Valstybinės sporto strategijos plano projektą 2013–2015 metams. Anot K. Rimšelio, reikia taisyti nemažai klaidų, padarytų kuriant Valstybinę sporto strategiją: „Kažkas turbūt sugedusiu skaičiuotuvu suskaičiavo, kad Lietuvai reikia net 600 sporto medicinos centrų. Tikrai tiek nereikia. Turime penkis ir jų gana. Geriau kelsime jų lygį.“
KKSD vadovas nepamiršta ir vieno didžiausių Lietuvos sporto skaudulių: „Privalome pabaigti Nacionalinio stadiono statybą ir taip išspręsti Vilniaus sporto infrastruktūros klausimą. Dabar sėkmingai siekiame Europos Sąjungos finansavimo iš tų pačių turizmui skatinti skirtų ES sanglaudos fondų kaip ir daugiafunkcių arenų statybai prieš Europos krepšinio čempionatą. Tik dabar mūsų projekte numatytas Nacionalinis stadionas ir regioniniai sporto centrai. Tad pinigai nebūtų skiriami vienam projektui. Beje, stadionas – geriausiai paruoštas objektas derantis su Komisija dėl finansavimo iš ES fondų.“
Lietuva 2013 m. pirmininkaus ES. Ir gali būti, kad mūsų šalyje vyks net trys ES šalių narių susitikimai – už sportą atsakingų ministrų neformali taryba, generalinių direktorių susitikimas bei Sporto forumas (Komisijos diskusija su tarptautinėmis visuomeninėmis sporto organizacijomis).
Labai svarbu, anot K. Rimšelio, kuo greičiau priimti įstatymą dėl draudžiamų preparatų platinimo ir vartojimo Lietuvoje. Įstatymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija kartu su KKSD. „Bendradarbiaujame, nes kai kurie preparatai legaliai naudojami medicinoje“, – paaiškino šalies sporto vadovas.
Lietuvoje šiemet ir kitąmet vyks nemažai sporto renginių. Vieni didžiausių – sporto visiems TAFISA žaidynės šių metų liepą ir kitąmet Klaipėdoje rengiamos pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
TAFISA žaidynėms iš šalies sporto biudžeto skirtas milijonas litų, pasaulio lietuvių sporto žaidynėms – du milijonai.
BANKROTAS. Ant bedugnės krašto atsidūrusi Lietuvos ledo ritulio federacija, šiuo metu net neturinti realiai veikiančios valdžios. Anot K. Rimšelio, neatmetama galimybė, kad skolose paskendusi federacija bankrutuos.
„Mes tiesėme jiems ranką, ieškojome būdų padėti. Tačiau kai valstybės institucija tiesia ranką, tada jie patys nieko nedaro. Pasaka baigėsi. Mes jiems skyrėme pinigų, tačiau federacija negalėjo nurodyti nė vienos neareštuotos sąskaitos, į kurią galėtume pervesti tas lėšas.
Manau, kad vienas galimų variantų – palikti tai, kas bankrutuoja, ir kurti naują organizaciją. Jei atsiras naujas subjektas, kurį pripažins tarptautinė federacija, mes jį finansuosime. Nes dabar, jei pervestume pinigus Ledo ritulio federacijai, juos pasiimtų antstoliai. Pinigai būtų panaudoti ne pagal paskirtį, nes mes juos galime skirti tik sporto šakos plėtotei, tad privalėtume reikalauti, kad federacija grąžintų mums pinigus“, – užburtą ratą paaiškino K. Rimšelis.
