Beveik prieš mėnesį Kūno kultūros ir sporto departamentas patvirtino „Sportinio ugdymo rekomendacijas“, kurios apibrėžia sportinio ugdymo principus ir tvarką sporto mokyklose ir centruose, jos bus taikomos ir būsimose sporto gimnazijose. Rekomendacijos pakeitė nuo 2000-ųjų metų galiojusius bendruosius nuostatus. Šiandien šios rekomendacijos ir praktiniai jų įgyvendinimo klausimai aptarti susitikime su savivaldybių sporto mokyklų, sporto centrų vadovais ir atstovais, praneša KKSD.
„Savivaldybių sporto mokymo įstaigos yra svarbiausia didelio sportinio meistriškumo ugdymo sistemos dalis. Tačiau sportas yra savarankiška savivaldybių kompetencija, todėl departamentas kaip valstybės institucija gali tik rekomenduoti savivaldybėms organizuojant sportinį ugdymą naudoti šiame dokumente numatytus rodiklius. Kita vertus, tai yra papildomas argumentas sporto mokykloms ginant finansinius poreikius savivaldybėse“, – susitikime kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
Pasak departamento vadovo, siekiant išlaikyti talentingų vaikų ir jaunimo pažangą bei užtikrinti sportininkų pamainos atranką, reikalinga vieninga sistema visoje šalyje, todėl svarbu, kad šios rekomendacijos būtų kuo plačiau taikomos. Poreikis tokiam harmonizavimui akivaizdus – kai kurios savivaldybės šį pavasarį savo veiklai organizuoti naudojo dar projektinį rekomendacijų variantą.
Departamento generalinio direktoriaus teigimu, šios rekomendacijos yra didelio, atsakingo, kruopštaus departamento specialistų darbo rezultatas. Darbas užtruko keletą metų, nes kiekvienas rodiklis buvo derinamas su atitinkamų sporto šakų federacijomis, kitomis organizacijomis, tarp jų ir su savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija.
Rekomendacijose numatyti principai, kaip turėtų būti sudaromos sportinio ugdymo grupės ir kaip vertinami sportiniai pasiekimai, apibrėžta sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo plano rengimo ir derinimo rekomendacijos, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai. „Departamentui kaip valstybės institucijai rūpi ne tik didysis sportinis meistriškumas, bet ir gyventojų fizinis aktyvumas. Labai svarbu, kad vaikams, nesiekiantiems didelio sportinio meistriškumo, būtų sudarytos visos galimybės nuolat sportuoti. Todėl šiose rekomendacijose numatyta, kad vaikai ir jaunimas toje pačioje savivaldybės sporto mokymo įstaigoje galėtų pasirinkti arba didelio sportinio meistriškumo, arba fizinio aktyvumo kryptį“, – sakė K. Rimšelis. Pasak jo, tokia galimybė gali duoti ir didesnių rezultatų – pavyzdžiui, vaikas, kuris sportuoja savo malonumui, kitame salės gale matydamas profesionaliau sportuojančius jaunuolius, galbūt panorės išbandyti save ir profesionaliau, arba treneris, dirbantis su būsimu sportininku, galbūt atras talentų ir tarp mėgėjų.
Kūno kultūros ir sporto departamentas parengė ir patvirtino šias rekomendacijas, vadovaudamasis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostata, kad departamentas koordinuoja kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų veiklą kūno kultūros ir sporto srityje, ir atsižvelgdamas į tai, kad olimpinės, nacionalinių rinktinių ir jų pamainos kandidatai ir kiti fiziškai aktyvūs vaikai (tokių 2012 m. buvo daugiau kaip 47 tūkst.) yra ugdomi formalųjį švietimą papildančiose savivaldybių švietimo įstaigose – sporto centruose, sporto mokyklose (šiuo metu jų yra 94), o nuo šių metų rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje gabūs sportui vaikai bus pradėti ugdyti sporto gimnazijose.
