Mano, kad LTOK specialiai klaidina sportininkus
Aistros pastaraisiais mėnesiais kilo dėl Lietuvos sporto finansavimo pasikeitimų. Atletams ypač aktualus rentų klausimas. Šiuo metu olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose pasižymėjusiems sportininkams mokama 1 234 eurai. Naujajame įstatyme numatoma sumą diferencijuoti, atsižvelgiant ne tik į varžybų lygį, o ir užimtas vietas.
Dėl šios bei kitų priežasčių apie karjeros pabaigas paskelbė irkluotoja Donata Karalienė, trekininkė Aušrinė Trebaitė. Dvejones dėl karjeros tęsimo viešai išsakė ir kiti – parolimpietis Mindaugas Bilius, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotojai Mindaugas Griškonis bei Saulius Ritteris.
„Karjerų baigimai – dėsningi, sąlygoti kitų priežasčių ir su rentomis nesusiję. Sportininkai tiesiog įvelti į žaidimą. Buvau su jais susitikęs. Jie didžiąja dalimi suklaidinti. Atsakius tiek raštu, tiek žodžiu į eilę nepagrįstų jų priekaištų, klausimų nebekilo“, – tikino E. Urbanavičius.
Jo teigimu, susitikime dalyvavo šalies sporto pažibos – L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, M. Griškonis, S. Ritteris, irkluotojas Rolandas Maščinskas, boksininkas Evaldas Petrauskas.
E. Urbanavičius mano, kad atletus specialiai klaidina Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
„Mes tiesioginio ryšio su sportininkais neturime. Atletų ir LTOK santykiai glaudesni. Komitetas gali sudaryti nuomonę, – svarstė E. Urbanavičius. – KKSD santykiai su LTOK nesiklosto. Aš žiūriu ne emociškai, o konstruktyviai. Komiteto pasiūlymai dažniausiai būna neesminiai, redakcinio pobūdžio ir priešataraujantys teisėkūrai.“
E. Urbanavičius svarsto, kad LTOK įstatymas netinka, nes komitetas bijo prarasti įtaką šalies sporto pasaulyje.
Niekas nepasikeitė
Pasak E. Urbanavičiaus, sportininkai nurimo, sužinoję, kad jiems rentos mažinamos nebus, mat atletai savo pasiekimus užfiksavę dar iki įstatymo priėmimo. Pakeitimai galios tiems, kurie rentas iškovos vėliau.
„Nelabai suprantu, kaip sportininkai gali būti nuraminti, jei niekas nepasikeitė? – klausė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Nėra punkto, kad sportininkas, aukštus rezultatus pasiekęs dabar, gaus rentą pagal esamą, o ne naująjį įstatymą. Jei bus teikiamos pataisos, tai bus, bet kol kas jų nėra. Dar kartą pasikartosiu – įstatymas yra ydingas.“
D. Gudzinevičiūtė atmeta kaltinimus, kad ji ar LTOK specialiai klaidina sportininkus: „Pasakymas „viskas bus gerai, jie gaus rentas“ nieko nereiškia. Jei manęs sportininkas klausia, kaip bus, sakau tai, ką perskaičiau įstatyme.“
LTOK prezidentė neslepia, kad jos vadovaujamo komiteto ir KKSD santykiai, švelniai tariant, nėra patys šilčiausi.
„Situacija kuo toliau, tuo labiau aštrėja. Viskas net nėra arti to, ką diskutavome. Nuo pat E. Urbanavičiaus paskyrimo nieko daugiau nedarome, tik ginamės. Vyksta destrukcinė veikla. KKSD veiksmai dažnai prieštarauja įstatymams, Olimpinei chartijai, neigiamas išvadas apie tai pateikia Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – tv3.lt tikina D. Gudzinevičiūtė.
Jos teigimu, įstatymas turi įtakos ne tik sportininkams, o ir aptarnaujančiam personalui. Jam, pagal naująją tvarką, nenumatytos premijos, priedai.
„Tarkime, irkluotojų masažuotojas prieš olimpiadą dirbo be laisvų dienų, poilsio valandų, tris mėnesius nebuvo namie. Ir dabar jam nepriklauso priedai. Manau, jei įstatymas bus priimtas, liksime be aptarnaujančio personalo“, – baiminosi LTOK prezidentė.
Personalas ir taip dirbo „už ačiū“
Su olimpine rinktine atsisveikino buvęs vyriausiasis jos gydytojas Dalius Barkauskas. Jo teigimu, pagrindinė pasitraukimo priežastis – sporto permainos. Tiesa, premijos ir priedai jokios įtakos neturi.
„Ir taip dirbome už ačiū ir Lietuvą“, – tv3.lt sakė D. Barkauskas.
Jis teigia, į olimpinę rinktinę subūręs tikrų medicino profesionalų komandą ir su ja dirbęs. Tačiau pagal naują koncepciją D. Barkauskui tektų raitotis rankoves su federacijų medicinų personalais.
„Tokiu atveju mano olimpinės medicinos komandos formavimas praranda prasmę, – aiškino D. Barkauskas. – Visada stengdavausi surinkti ne tik gerus profesionalus, o ir asmenybes. Tarp trenerių, sportininkų būna trintis, o tai medicinos personalas sugeria. Reikia ne tik būti geru profesionalu, o ir laikyti liežuvį už dantų.“
D. Barkausko nuomone, pagrindinė sporto federacijų bėda – lėšų stygius.
„Kiek jos gali mokėti profesionalams? Kineziterapeuto paslauga kainuoja 20–50 eurų, kai kurių – dar daugiau – 70–80. Kuri federacija gali vežtis kineziterapeutą į stovyklą užsienyje ir jam už dieną mokėti 300 eurų? – klausė D. Barkauskas. – Nesu šalininkas pertvarkų, kurios vyksta dėl pertvarkų. Anksčiau, lyginant su artimiausiais kaimynais, atsilikome manterialine, bet bent šį bei tą turėjome organizacine prasme. Kaip bus dabar – parodys laikas.“
Jei įstatymas bus priimtas, irkluotojai baigs karjeras
Užpraėjusią savaitę vykęs E. Urbanavičiaus ir sportininkų susitikimas nepradžiugino pačių atletų.
Pasak olimpinio vicečempiono M. Griškonio, susėdus prie bendro stalo, didžiausias dėmesys skirtas dviems temoms – sportininkų rentoms ir aptarnaujančių personalų priedams, premijoms.
M. Griškonis mano, kad personalas, negavęs ir taip menkų priedų bei premijų, nebeturės motyvacijos, spjaus į sportą ir nebedirbs, mat finansiškai ilgam laikui palikti šeimas nebus verta.
„E. Urbanavičius patikino, kad rentas iki naujojo įstatymo užsitikrinę sportininkai jas gaus pagal dabartinį įstatymą. Tačiau to raštiškai niekur nėra. Be to, ne viskas priklauso vien nuo KKSD vadovo. Man tikrai neramu. Nesame užtikrinti“, – tv3.lt pasakojo M. Griškonis.
Jis atskleidė, kad sportininkai, pokalbio su E. Urbanavičiumi metu, drąsiai kalbėjo ir apie karjerų pabaigas.
„Manau, ateities kartos būtų nuskriaustos. KKSD vadas sako, jog sportininkai turi galvoti apie medalius, ne rentas. Tačiau jos daugumą kaip tik motyvuoja. O sporte motyvacija – pats svarbiausias dalykas. Ateinančių kartų bus gaila. Tačiau negali žinoti, galbūt bus gaila ir mūsų pačių. Per susitikimą pasakėme, kad nieko nekaltiname, bet jei įstatymas bus priimtas, mes, irkluotojai, baigsime karjeras. Tai bus kaip mūsų įrodymas, kad įstatymui nepritariame“, – neslėpė M. Griškonis.
Jo skaičiavimu, beveik šeštadalis praėjusių metų olimpinės rinktinės dėl rentų įstatymo baigų karjeras – apie 10 atletų iš 67.
„Ar valstybei priimtina taip mėtytis sportininkais? Kiek metų prireiks, kad juos vėl užsiaugintų?“, – klausė M. Griškonis.
Įstatymas lieka diskriminuojančiu
E. Urbanavičius teigia kalbėjęs ir su neįgaliaisiais sportininkais, kurie anksčiau naująjį įstatymą vadino diskriminuojančiu. Pasak KKSD generalinio direktoriaus, neįgalieji išsakė didžiausią bėdą – jie nenori, kad jų sportas vadintųsi „neįgaliųjų“. Šią sąvoką nutarta išbraukti.
„Sportas yra visų. Jis nesiasocijuoja su negalia, senjorais ar vaikais“, – sprendimo priežastis aiškino E. Urbanavičius.
Jo teigimu, įvesta ir naujovė – stipendijos jauniesiems sportininkams. Tarp jų – neįgaliesiems.
Pasak Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidento M. Biliaus, jis su E. Urbanavičiumi buvo susitikęs šiandien popiet.
„Neįgalieji tikrai nesako, kad viskas gerai. Šis įstatymas lieka diskriminuojančiu. Tai patvirtina ir mano turimos Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nario Jono Ruškaus išvados“, – tikino M. Bilius.
Pasak LPOK prezidento, neįgalieji sportininkai nesutinka su rentomis. Planuojama, kad jos bus mokamos olimpiniams prizininkams, o neįgaliesiems – tik parolimpiniam ir kurčiųjų olimpinių žaidynių čempionams. Be to, į stipendijas pretenduoja 1–16 vietas olimpiadoje užėmė sportininkai, o parolimpiadoje – 1–3.
„Tikiuosi, įstatymas nepraeis. Kodėl anksčiau nebuvo kalbėta su pačiais sportininkais? Dabar įstatymas nebaigtas, yra griaučiai, bet jie neužvilkti mėsa. Matosi, kad įstatymas stumiamas, nors juo niekas nepatenkintas. Kas stumia? KKSD ir Vidaus reikalų ministerija. Kodėl? Nežinau“, – tv3.lt kalbėjo M. Bilius.
Jis sutinka, kad dabartinę rentų, stipendijų tvarką reikia keisti, mat ji gerokai prasilenkia su šių dienų realijomis. Tačiau, LPOK vadovo nuomone, siūlomas įstatymas – dar blogesnis.
Parolimpino čempiono įstikinimu, dėl sveikajam ir neįgaliajam sportininkui skiriamų premijų galima diskutuoti, nes skiriasi varžybų rangas. Tačiau suma neturi būti septynis kartus mažesnė, kaip šiuo metu.
