Viso regbio pasaulyje yra sureitinguotos 105 šalys, o tai kartu reiškia, kad arti trisdešimtuko esanti Lietuvos rinktinė gali drąsiai vadintis numeriu „du“ sportu mūsų šalyje.
„Nusileidžiame tik krepšiniui. Jei lygintume visas komandines sporto šakas, tai yra futbolą, krepšinį, rankinį, tinklinį ir t.t., tai regbis būtų antra geriausia Lietuvos sporto šaka po krepšinio“, – tv3.lt sakė federacijos prezidentas Rytis Davidovičius.
Šiuo metu į top 30 besitaikančios regbio rinktinės laukia rimti Lenkijos ir Nyderlandų regbininkų iššūkiai, todėl, pasak federacijos vadovo, tokį aukštą įvertinimą išlaikyti bus sunku.
Vis tik, konkretūs netolimos ateities tikslai ir spartus judėjimas į priekį leidžia tikėtis ir dar geresnio lietuvių įvertinimo pasauliniame kontekste. Tiesa, tai greičiausiai nebus įprastos regbio rinktinės pasiekimai.
„Tą reitingą bus sunku išlaikyti, nes dabar žaisime su visai greta esančiomis Lenkijos ir Nyderlandų komandomis. Taip pat žaisime su Portugalijos rinktine, kuri yra tarp 20-ies stipriausių pasaulyje.
Vis dėlto, „pilnas“ ir standartinis regbis reikalauja žiauriai daug finansų ir resursų, tai kartu yra ir talento. Todėl mes turime kitą prioritetą“, – dėstė R. Davidovičius.
Ir tas kitas prioritetas yra Lietuvos regbio „septynetuko“ rinktinė. Tai – dar ne daug kam girdėta, tačiau į olimpinių sporto šakų programą įtraukta rungtis, kurioje lietuviai jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Vadinamosios „septinkės“ šalies nacionalinė komanda šiuo metu rikuojama tarp 15 stipriausių Europos rinktinių, ji reikalauja mažiau finansų ir puikiai tinka būtent toms šalims, kuriose regbis nėra tarp garsiausiai skambančių sporto šakų.
„Septynetuke mes susiaurėjame, išryškiname savo talentą ir tikrai galime kautis su pajėgiais varžovais. Esame tarp 15 geriausių Europos komandų ir būtent šiam sportui skiriame aukščiausią prioritetą“, – tikino federacijos vadovas.
Kas gi lėmė ganėtinai staigų lietuvių pakilimą pasauliniame kontekste?
2014-aisiais dar 52-oje vietoje reitinguotos lietuvių rinktinės laukė penkmetį trukęs, tačiau dar toli gražu pabaigos neartėjantis permainų kelias.
„Pokyčiams įtakos turėjo didelės permainos. Visų pirma, tai yra visos organizacijos vieningumas. Anksčiau turėjome tam tikrų nesutarimų, bet dabar viskas vyksta sklandžiai ir kokybiškai.
Antra, tai yra profesionalumas. Vis daugiau jaunų žaidėjų siunčiame į Pietų Afriką ir Angliją, kur jie įgauna milžiniškos patirties ir vėliau netgi tampa profesionalais.
Trečia, Prieš ketverius metus drastiškai sumažinome vietinio čempionato komandų skaičių. Jų buvo 7, dabar liko 4. Bijojome, kad gali ir nepasiteisinti, bet akivaizdžiai pasiteisino“, – pasakojo R. Davidovičius.
Tiesa, ir pats federacijos prezidentas pripažįsta, kad Lietuvoje regbis dar vis laikomas nišine sporto šaka, nepritraukianti didelio žiūrovų dėmesio.
Tam, pasak R. Davidovičiaus, dar reikia nemažai laiko. Kartu žiūrovams reikia ir atitinkamų erdvių (stadionų) bei ryškių žvaigždių, kurioms federacija prioriteto skirti nenumačiusi.
„Dar tikrai reikia laiko. Praktiškai su nuliniu biudžetu vis tiek turime savo gerbėjų bazę, bet tai žmonės, kurie aktyviai domisi ir kuriems tai yra aistra. Reikia stadionų, reikia ir žvaigždių. Su krepšiniu ir futbolu nepasivaržysi, mes to ir nesiekiame, bet mes augame ir tai yra džiugu“, – šyptelėjo federacijos augimą stebintis vadovas.
Apie 2025-uosius metus lietuviai sieks patekti į elitinę septyniukės „Pasaulio seriją“, tai yra patekti tarp 12 stipriausių Europos rinktinių. R. Davidovičius patekimą į šią lygą gretina su UEFA Čempionu lyga futbole, į kurią, žinoma, silpni nepatenka.
Federacijos vadovas taip pat džiaugėsi, kad stereotipu tapęs terminas „Regbis lygu Šiauliai“ po truputį nyksta. Jis tikino, kad dabar nacionalinę komandą sudaro įvairiausių miestų atstovai, o spartus judėjimas į priekį jaučiamas Kauno, Panevėžio ir Vilniaus regbio mokyklose.
R. Davidovičius nedrąsiai svajoja ir apie „septyniukės“ dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, tačiau tam, pasak federacijos vadovo, dar reiktų šiai dienai nepasiekiamų ir kol kas sunkiai suvokiamų pinigų.
