• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus „Rytas“ yra antra tituluočiausia krepšinio komanda šalyje, nusileidžianti tik Kauno „Žalgiriui“. Na, o lygiai taip pačiai kaip ir kauniečius, sostinės klubą į pergales per visą istoriją vedė daug trenerių ne tik iš lietuvos, bet ir užsienio. Tai, kad dabartinis treneris Giedrius Žibėnas klube dirba dar nuo 2021 m. yra savotiška išimtis, kadangi bent jau užsienio strategų tarpe, „Ryto“ klube būta ir tokių atvejų, kai pasamdytas treneris nesulaukia net sezono pradžios.

Vilniaus „Rytas“ yra antra tituluočiausia krepšinio komanda šalyje, nusileidžianti tik Kauno „Žalgiriui“. Na, o lygiai taip pačiai kaip ir kauniečius, sostinės klubą į pergales per visą istoriją vedė daug trenerių ne tik iš lietuvos, bet ir užsienio. Tai, kad dabartinis treneris Giedrius Žibėnas klube dirba dar nuo 2021 m. yra savotiška išimtis, kadangi bent jau užsienio strategų tarpe, „Ryto“ klube būta ir tokių atvejų, kai pasamdytas treneris nesulaukia net sezono pradžios.

REKLAMA

1997 m. įkurtas sostinės klubas per beveik trisdešimt gyvavimo metų turėjo daugiau nei dešimtį strategų iš užsienio, kurių didžioji dalis yra kilę iš Balkanų šalių.

Įdomu tai, kad jau beveik dešimtmetį vilniečius į pergales vesti bando strategai iš Lietuvos, kadangi nuo tada, kai 2015 m. buvo atleistas Marcelo Nicola, Vilniuje iki G. Žibėno dirbo tokie specialistai kaip Tomas Pačėsas, Rimas Kurtinaitis, Dainius Adomaitis, Donaldas Kairys.

REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti, kas buvo užsienio specialistai stovėję prie „Ryto“ klubo vairo bei ar ilgai tą jiems teko daryti.

REKLAMA

Vlade Djurovičius (Serbija) 2004-2005 m. sezonas

V. Djurovičius buvo pirmasis treneris užsienietis, kuris stojo prie sostinės komandos vairo.

Dar nuo tolimiausių 1973 m. dirbusio stratego patirtis buvo išties solidi, tačiau net ir ji nepadėjo Vilniuje praleisti ilgesnį laiką. 

Strategas nevengė viešai demonstruoti emocijų ir tikrai nebuvo vienas ramesnių trenerių. 

Kad ir kokią patirtį turėjo, jo vadovavimas tuometinio klubo direktoriaus Jono Vainausko neįtikino, tad 2005 m. sausio pradžioje abipusiu susitarimu, su serbu buvo nuspręsta atsisveikinti. 

REKLAMA
REKLAMA

Tomo Mahoričius (Slovėnija) 2004-2005 m. sezonas

Slovėnas T. Mahoričius visada bus „Ryto“ klubo istorijoje kaip tas, kuris atvedė komandą į ULEB taurės čempionų sostą ir pravėrė duris į Eurolygą. 

Ir toks stratego pasiekimas netgi kažkiek užgožia nesėkmingą LKL finalo seriją, kur serijoje iki keturių pergalių prieš Kauno „Žalgirį“, nepavyko iškovoti nė vienos. 

T. Mahoričius sostinės klubo strategu buvo iki rugsėjo mėnesio, kai tuomet buvo paskelbtas mįslingas atsisveikinimas su juo, esą dėl sveikatos problemų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pats strategas tokią informaciją neigė, o vėliau reikalai persikėlė į teismus, kuriuose slovėnas iš klubo dar teisėsi jam pagal kontraktą priklausiusius pinigus.

Nevenas Spahija (Kroatija) 2005-2006 m. sezonas

Po mįslingo atsisveikinimo su T. Mahoričiumi, prie Vilniaus klubo vairo stojo kroatas N. Spahija, kuris sostinėje pabuvojo vieną sezoną ir tuomet išvyko treniruoti Izraelio čempionus Tel Avivo „Maccabi” krepšininkus.

REKLAMA

Su N. Spahija finalo serijoje 4–0 buvo įveiktas „Žalgiris“, trečią kartą tapta LKL čempionais. Taip pat BBL čempionais, finale įveikus tą patį „Žalgirį“. 

Debiutavus Eurolygoje, patekta į Europos stipriausių komandų 16-ką, dukart įveiktas Tel Avivo „Maccabi“ – praėjusių metų Eurolygos čempionas.

Sharonas Druckeris (Izraelis) 2006-2007 m. sezonas

Sh. Druckeris buvo kitas treneris po T. Mahoričiaus su kuriuo irgi buvo išsiskirta gana mįslingai.

REKLAMA

Ekipos treneriu Sh.Druckeris 2006-aisiais pabuvo vos kelis mėnesius, kai lapkričio mėnesį buvo paskelbta, kad išsiskiriama abipusiu sutarimu.

Klubas teigė dėkojantis Sh. Druckeriui už darbą. Tačiau nesutapo jo ir klubo vadovybės požiūriai į lietuvių ir legionierių vaidmenį komandoje.  Esą trenerio propaguojama krepšinio filosofija pasirodė Lietuvoje neįprasta: daugiau dėmesio puolimui, o gynyba – tarsi antraeilis dalykas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai buvo dar vienas treneris, kuris vėliau kovą su sostinės klubu perkėlė į ne vienerius metus trukusius teismus. 

Zmago Sagadinas (Slovėnija) 2006-2007 m. sezonas

Sh. Druckeriui išvykus, klubas labai greitai rado pamainą vyriausiojo trenerio postui ir juo tapo griežtumu garsėjantis antrasis sostinės klubo istorijoje slovėnas Z. Sagadinas. 

Griežtumas verčiant žaidėjus siekti rezultatų atrodė gana efektyvus. Komanda kartu su juo pateko į Europos taurės ketvirtfinalį. Tačiau „Ryto“ klubo vadovai, nepaisant aplinkybių, ir vėl parodė savo drąsą imtis permainų, tad 2007 m. vasarį šio stratego ir vilniečių keliai išsiskyrė.

REKLAMA

Aleksandras Trifunovičius (Serbija) 2007-2008 m. ir 2010-2011 m. sezonas

A. Trifunovičius yra vienintelis treneris užsienietis, kuriam prie „Ryto“ klubo vairo teko pastovėti keletą kartų. 

2007 m. žiemą pakeitęs Z. Sagadiną jis su sostinės klubu žaidė ULEB taurės finale ir LKL finale, tačiau abu pralaimėjo. 2008-aisiais taip pat neprilygo LKL finale „Žalgiriui“. 

REKLAMA

Išsiskyręs su klubu, A. Trifunovičius į jau pažįstamą Vilnių sugrįžo 2010-2011 m. sezone, tačiau svarbiose kovose ir vėl pralaimint principiniam varžovui „Žalgiriui“, 2011 m. pavasarį jam klubo vadovai vėl tarė „Sudie“.

Draženas Anzulovičius (Kroatija) 2010-2011 m. sezonas

Kroatas D. Anzulovičiaus atvykimas į Vilnių visada bus vienas mistiškiausių klubo istorijoje, kadangi jis pakeitė prieš tai puikius ir čempioniškus rezultatus su komanda demontravusį Rimą Kurtinaitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis veiksmas sostinės klubui buvo tarsi užkeikimas, kadangi net sezonui neprasidėjus, dėl prastų rezultatų pasirengime, D. Anzulovičius buvo atleistas.

Aleksandras Džikičius (Serbija) 2011-2012 m. sezonas

Serbas A. Džikičius yra dar vienas treneris, kuris savo poste buvo kiek ilgiau nei daugelis pirmtakų, tačiau gerų rezultatų taip ir nepasiekė.

Jam su sostinės klubu pavyko iškovoti trečią vietą VTB Vieningosios lygos pirmenybėse, tačiau LKL finale neturėta šansų prie „Žalgirį“.

REKLAMA

Galiausiai 2012 m. sezono starte, kai klubas patyrė keletą pralaimėjimų, klubo vadovybė jam parodė duris.

Dirkas Bauermannas (Vokietija) 2012-2013 m. ir 2013-2014 m. sezonai 

Solidžią patirtį su gerais pasiekimais ne tik klubiniame, bet ir rinktinių krepšinyje turėjęs vokietis buvo dar viena sostinės klubo viltis, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nepasiteisino. 

Vokietis į Vilnių atvyko 2013-ųjų pavasarį ir atrodė, jog įves vokišką tvarką, kadangi pažadėjo gerinti gynybą ir įdėti daug darbo su komanda. Deja, jo viltys nepasiteisino.

REKLAMA

2013-ųjų LKL finale „Rytas“ ir vėl nusilenkė „Žalgiriui“ ir nors naujajame sezone treneris liko prie komandos vairo bei pateko į Eurolygą, ten iškovojo vos vieną pergalę.

Nėra pergalių – nėra ir galimybių tęsti savo darbą. Tokią „Ryto“ klubo vadovų praktiką su nedaug kantrybės teko patirti ir šiam vokiečiui. Jis su klubu atsisveikino 2013 m. gruodį.

Aleksandras Petrovičius (Kroatija) 2013-2014 m. sezonas

Patyrusį Vokietijos specialistą pakeitusio kroato A. Petrovičiaus karjera Vilniuje irgi neužsitęsė. 

REKLAMA
REKLAMA

Paprastai ir aiškiai – komanda LKF taurės finale patyrė fiasko, kai finale „Rytas“ sensacingai krito prieš Prienų „TonyBet“ krepšininkus.

Rezultatai buvo visiškai netenkinantys, klubas to neslėpė, tad ir kroatui teko trauktis iš pareigų.

Marcelo Nicola (Argentina) 2014-2015 ir 2015-2016 m. sezonai

M. Nicola kol kas buvo paskutinysis sostinės klubo pasibandymas su užsieniečiu prieš iki šiol trunkantį lietuvišką etapą.

2015 m. vasarį prie klubo vairo stojęs ir vyriausiojo trenerio pareigose Virginijų Šeškų pakeitęs Argentinos, Ispanijos ir Italijos pilietybes turintis M. Nicola tarsi žinantis klubo požiūrį į trenerius, iškart pripažino nebijantis, kad darbas naujoje komandoje gali trukti ne taip jau ilgai. 

Jis pripažino ir tai, kad jam sostinės klubas yra kol kas didžiausias karjeros iššūkis.

Deja, jo karjera sostinės klube netruko net metus, kadangi LKL titulo laimėti nepavyko, o galiausiai, 2015 m. lapkritį, po eilės nesėkmių prieš Kauno „Žalgirį“, Saratovo „Avtodor“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Salonikų PAOK, jis buvo atleistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų