Šiandien Lietuvoje vaikai krepšinį išmoksta žaisti anksčiau nei skaityti ar rašyti. Kaip žinoti, kad krepšinio treniruotes pradėjęs lankyti vaikas yra tas krepšinio deimantas, kurį tik reikia nušlifuoti? Kada geriausia vaiką pradėti mokyti krepšinio? Pirmoji į šiuos ir kitus opius klausimus apie vaikų krepšinį reportaže „Šlifuojant krepšinio deimantą“ pabandė atsakyti Sostinės krepšinio mokykla (SKM).
Šio darbo ir idėjos autorius – SKM direktorius Andrius Čerškus, vienu metu buvęs dviejose barikadų pusėse: krepšinio aikštelėje kaip žaidėjas ir treneris, ir tuo pačiu metu beveik dešimtmetį dirbdamas sporto žurnalistu. Būtent žurnalistikos studijos Vilniaus universitete, kurio absolventu jau šį birželį taps SKM direktorius, ir davė impulsą parengti šį kūrybinį darbą.
„Vaikų krepšinio tematiką pasirinkau neatsitiktinai. Paauglystėje pats turėjau didelę svajonę tapti profesionaliu krepšininku, netgi gavau kvietimą rungtyniauti Anykščių „Puntuko“ komandoje ir taip siekti savo svajonės. Bet tuomet pasirinkau mokslus ir žurnalisto kelią. Visgi nuo vaikų krepšinio nenutolau. Būdamas abiturientu, pradėjau dirbti vaikų krepšinio treneriu, o po kelių metų su bendraminčiais įkūrėme Sostinės krepšinio mokyklą, kuri sėkmingai gyvuoja jau šeštąjį ir šiuo metu yra didžiausia, net 2500 vaikų treniruojanti krepšinio mokykla Lietuvoje“,- teigia A. Čerškus.
Nuolatinis SKM direktoriaus dalyvavimas SKM komandų rungtynėse, išvykose į užsienį, bendravimas su treneriais, tėveliais ir vaikais, pasak SKM direktoriaus, leidžia nenutolti nuo mokyklos reikalų ir būti įvykių centre bei pasijusti tikros komandos ir didelės, nuoširdžios bendruomenės dalimi.
4 dalių reportaže autorius chronologiškai pateikia keturis svarbiausius etapus krepšininko gyvenime – nuo pirmosios treniruotės iki tapimo auksinės kartos žaidėju, aptaria beveik 16 metų apimantį laikotarpį, kuriuo ir sprendžiasi, ar vaikas taps nušlifuotu krepšinio deimantu.
„Man visada mintyse kirbėjo klausimas, kodėl aš netapau profesionaliu krepšininku ir ko man pritrūko, kad galėčiau parungtyniauti aukščiausio lygio komandose – „Lietuvos ryte“ arba „Žalgiryje“. Atrodo, techniniai duomenys leistų būti profesionaliu krepšininku, visgi ūgis 2 metrai, tačiau pritrūko kitų duomenų – greičio, šuolio, technikos“,- prisipažįsta buvęs žaidėjas.
A. Čerškus krepšinį pradėjo lankyti būdamas trylikos, tuo tarpu vaikai Sostinės krepšinio mokykloje sportuoja jau nuo ketverių. Anot SKM direktoriaus, per tuos septynerius darbo vaikų krepšinyje metus, tėveliai, leidžiantys vaiką į krepšinį pirmus metus, dažnai po pirmųjų treniruočių prieina prie trenerio ir klausia, koks jų vaiko potencialas ir ar jis gali tapti geru krepšininku.
„Šiame kūrybiniame darbe ir ieškojau atsakymų į šiuos nuolat kylančius klausimus: kada vaikams geriausia pradėti sportuoti, kaip teisingai pasirinkti sporto šaką, kodėl dūžta vaikų svajonės, kokie veiksniai nulemia, ar vaikas gali tapti supertalentu. Savo atradimais, prie kurių prisidėjo bent 20 įvairių sričių specialistų, tarp kurių ir žinomi krepšinio ekspertai kaip Rūtenis Paulauskas, Linas Kvedaravičius, taip pat buvę rinktinių treneriai Egidijus Ženevičius, Gintaras Razutis, vaikai bei jų tėveliai, ir noriu pasidalinti su krepšiniu besidominčia bendruomene“,- reportažo turinį bei savo tikslus įvardija A. Čerškus.
„Šlifuojant krepšinio deimantą“ autorius pabrėžia, kad televizijoje, spaudoje, internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse dažniausiai matome tik vieną medalio pusę – mūsų geriausių atletų pasirodymus, pergales ir nesėkmes, tačiau retai susimąstome, kad aukščiausios klasės atletai yra daugybės žmonių darbo rezultatas.
„Šiame darbe atsigręžiama į krepšinio deimantų šlifuotojus – juodadarbius trenerius, kurie pluša sporto salėse tam, kad Lietuva turėtų aukščiausio lygio sportininkus“,- tvirtina SKM direktorius Andrius Čerškus.
