Nors Lietuvos krepšinio pasaulio atstovai šia tema kalbėjo nenoriai, o kai kurie su skandalu susiję žmonės atsisakė komentuoti tyrimo detales, portalas tv3.lt atskleidė naujų faktų apie nesąžiningas lažybas.
Teisėsaugos akiratyje – „Nevėžis“
Lažybų voratinklis vis labiau apraizgo Lietuvos krepšinį. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas „Dėl galimo sukčiavimo LKL lygoje žaidžiant nesąžiningas rungtynes”.
Portalui tv3.lt pirmajam pavyko sužinoti, kad byloje dominuoja Kėdainių „Nevėžio“ klubas. Galimai vykdytos nusikalstamos veikos laikotarpis – 2015 metai. Tiesa, įtarimai šioje byloje kol kas nepareikšti niekam.
Pareiškimą prokuratūrai abejodamas dėl rungtynių sąžiningumo pateikė LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas. Apie tai kalbėti detaliau jis atsisakė motyvuodamas tuo, kad vyksta ikiteismnis tyrimas. Tačiau tai, ko nepasakė vienas LKL vadovų, atskleidė prokurorai.
Byloje figūruoja istorija, kai užpraėjusį sezoną, 2015 metų balandžio mėnesį, buvo atšauktos „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ komandų rungtynės. Prieš jas legaliose užsienio lažybų bendrovėse, kaip įtariama, sukčiai statė didžiules sumas už Kėdainių klubo pralaimėjimą, todėl drastiškai kito koeficientai.
Gavusi apie tai informacijos per savo monitoringą Lietuvos Lošimų priežiūros tarnyba kreipėsi į Lietuvos krepšinio lygą, kuri nusprendė, kad šis mačas numatytą dieną nevyks. Paskui jis buvo perkeltas vėlesniam laikui. Šalies lažybų bendrovės irgi atšaukė statymus prieš turėjusias vykti kėdainiškių ir mažeikiškių rungtynes.
Šiam ikiteisminiam tyrimui, kuris tikriausiai baigsis šnipštu, vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Ališauskaitė. Byla Klaipėdos apygardos prokuratūrai yra perduota visai neseniai, gegužės mėnesį.
Ši istorija prieš tai buvo narpliota Lietuvos kriminalinės policijos biure, Generalinėje prokuratūroje J. Ališauskaitei šiek tiek keista, kad iškart nebuvo apklausti buvę Kėdainių klubo vadovai, kai kurie žaidėjai, kurie galėjo būti susiję su statymais. Dabar apklausa irgi vyksta vangiai, nes pareigūnai apkrauti kitais darbais, dali jų atostogauja.
J. Ališauskaitei tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas. Prokurorė pripažino, jog surinkti įrodymus ir kažkam pareikšti įtarimus labai sudėtinga. Legaliose Europos lažybų bendrovėse stačiusiems už šį mačą pasipelnyti nepavyko, nes jis buvo atšauktas.
Už tokius nusikaltimus, kai apgaule išlošiamos didžiulės sumos, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Tačiau Lietuvos teisėsauga kol kas bejėgė.
Apgavikų rojus – bendrovės Azijoje
Dabartinė Kėdainių klubo direktorė Ingrida Marijošienė, kuri šias pareigas užima nuo rugpjūčio mėnesio, tv3.lt teigė, kad tik neseniai jai skambino pareigūnas iš Klaipėdos ir klausė, kaip surasti ir apklausti buvusius „Nevėžio“ legionierius iš JAV. Tačiau jau praėjo daugiau nei metai, kai jie išvyko iš Lietuvos, dabar nežinia, kur sportininkų ieškoti, šių amerikiečių pėdos seniai ataušusios.
Baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius tv3.lt sakė, kad ištirti tokius nusikaltimus yra be galo sudėtinga. Juk sukčiai statymus atlieka ne patys, o per tarpininkus. Norint įrodyti tokią nusikalstamą veiką reikia, kad prisipažintų arba žaidėjai, įtraukti į nešvarius žaidimus, arba sukčiavimo organizatoriai, arba tarpininkai.
Juos visus priremti prie sienos labai sunku. Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys portalui tvirtino, jog jei pinigai statomi nelegaliose ar net legaliose Azijos lažybų kontorose, apie tai gauti informacijos iš esmės neįmanoma. Ši tarnyba yra pasirašiusi sutartis su Europos lažybų bendrovėmis ir tai, kas vyksta, pavyzdžiui, Kinijoje kontroliuoti negali.
R. Alijevui atkeršijo bendrininkas
Grįžkime prie konkrečių Lietuvos klubų ir mūsų šalies krepšininkų, kurie įtarinėjami dalyvavę lažybose. Dažniausiai – už savo komandų pralaimėjimus.
2015-2016 m. LKL sezono antroje pusėje lygą lyg perkūnas iš giedro dangaus sudrebino skandalas, kai iš Utenos „Juventus“ klubo buvo išmestas vienas jo lyderių Rolandas Alijevas, kuris anksčiau yra pretendavęs į Lietuvos rinktinę. Beveik neabejojama, kad jis „režisavo“ kai kurias rungtynes.
Nors klubo direktorius Eimantas Skersis atsisakė detaliau komentuoti situaciją, portalui tv3.lt pavyko sužinoti daugiau detalių. Pas Utenos komandos vadovus atėjęs asmuo pareiškė: „Turėsite didelių nemalonumų, pralaimėsite svarbių rungtynių, jei Alijevas toliau žais jūsų klube“.
Tada šis žmogus savo telefone parodė susirašinėjimo su R. Alijevu žinutes. Ekipos treneris Antanas Sireika, klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas patyrė šoką. Kalbama, kad R. Alijevas daugiausia sukčiavo Europos taurės turnyre. Žinoma, vienam nulemti rungtynių baigtį sudėtinga, tačiau kai dvikovos rezultatas apylygis, tai įmanoma. Juk galima lošti ne tik dėl mačų baigties, bet ir komandos pelnytų taškų skaičiaus, skirtumo, kokiu baigsis rungtynės, ir pan.
Kol klube nepasirodė minėtas asmuo, komandos atstovams įtarimų dėl R. Alijevo nekilo. Tačiau vėliau, „Juventus“ vadovams, treneriams dar kartą peržiūrėjus dalį rungtynių, atsirado nemažai kabliukų.
Už kai kuriuos „surežisuotus“ mačus, kuriuose galimai dalyvavo garsios dainininkės Godos Alijevos (buvusios Sabutytės) vyras, buvo statoma po kelis tūkstančius eurų. Kadangi įžaidėjas, galimai ėmęs pinigus iš sukčių, įgyvendino ne visus pažadus ir gerokai įsiskolino, manoma, kad asmuo, įskundęs krepšininką, tiesiog norėjo jam atkeršyti ir sugriauti karjerą. Šį tikslą pasiekti pavyko. R. Alijevo reputacijai buvo padaryta nepataisoma žala.
Galima pateikti ir keletą iškalbingų skaičių. Per paskutines penkerias LKL rungtynes, kuriose žaidė aukšto lygio atakų organizatorius, jis vidutiniškai sukrapštė tik po 2,6 taško, nors prieš tai mesdavo beveik 9,5. Per tas penkias dvikovas R. Alijevas prametė visus 10 tritaškių.
LKL vadovai žada greitai skelbti verdiktą dėl R. Alijevo. Beveik neabejojama, kad jis neteks teisės žaisti elitinėje šalies lygoje. Sklinda kalbos, kad dėl įvairių tarimų su šiuo įžaidėju po 2014-2015 m. pirmenybių sutarties nepanoro pratęsti „Šiauliai“.
Įtartinos R. Alijevo rungtynės prieš Pasvalio "Pieno žvaigždes" 2015-2016 m. reguliariojo sezono pabaigoje. "Juventus" įžaidėjas per 32 min. tik dukart atakavo krepšį, abusyk prametė, tragiškai gynėsi.
„Siautėjo“ Kėdainių klubo legionieriai
Grįžkime prie „Nevėžio“ . 2014-2015 m. LKL sezoną kai kurie komandos žaidėjai, galbūt net vadovai galimai susitepė ne tik prieš dvikovą su „Mažeikiais“, bet ir akistatose su Klaipėdos „Neptūnu“ bei „Šiauliais“.
Tada kėdainiškiai ketvirtąjį kėlinį klaipėdiečiams pralaimėjo net 8:36, o rungtynes 73:116. Įtarimų debesys „Nevėžį“ apgaubė ir po mačo su šiauliečiais, kuriems Kėdainių komanda nusileido 74:109. Tuomet gauta informacijos, kad prieš šias abejas rungtynes užsienio lažybų kontorose buvo statomos nemenkos sumos už „Nevėžio“ nesėkmę didesniu nei 30 taškų skirtumu.
„Nevėžis“ po mačo su „Neptūnu“ atliko vidinį tyrimą, bet nieko nuostabaus, kad kaltininkų nebuvo. Viskas nurašyta kai kurių žaidėjų traumoms ir nuovargiui. Tačiau stebint ketvirtąjį kėlinį kyla įvairių minčių.
Štai ekipos legionierius rusas Aleksandras Kliujevas iš pradžių paprastoje situacijoje atlieka itin netikslų perdavimą ir kamuolys atsiduria užribyje. Paskui jis po savo krepšiu, užuot atkovojęs kamuolį, kuris jam krito į rankas, o aplink varžovų nebuvo, pamuša jį oponentui. „Nevėžio“ juodaodžiai iš JAV keliskart nepataikė į lanką, po to stovėjo ir žiūrėjo, netgi pasitraukė iš kelio Mindaugas Girdžiūnas, kai šis greitoje atakoje pelnė taškus iš po krepšio.
Netgi peržaistose rungtynėse su „Mažeikiais“, kuriose kėdainiškių veiksmai buvo stebimi itin atidžiai, šios komandos treneris Aloyzas Rudys įžvelgė dvi įtartinas nesportines Kėdainių klubo užsieniečio Marcuso Monroe nesportines pražangas, po kurių jis turėjo palikti aikštę iki dvikovos pabaigos. Šių pražangų legionierius galėjo lengvai išvengti.
Tuometis Kėdainių klubo direktorius Antanas Sakavickas dievagojosi, kad abu mačai buvo skaidrūs. Tiesa, klube greitai neliko dabar jau buvusio valdybos nario Mariaus Janišiaus. Jį prieš šešerius metus banditai sumušė miške. Įtariama, kad dėl lažybų reikalų. Manoma, kad anksčiau per M. Janišių buvo klojamos didelės sumos Azijos lažybų bendrovėse.
Tiesa, Mindaugas Buzdinauskas, tada stovėjęs prie „Nevėžio“ vairo, su „Neptūnu“ dirbęs Kazys Maksvytis ir „Šiaulių“ strategas Gediminas Petrauskas kalbėdami su tv3.lt nieko per daug įtartino tose rungtynėse neįžvelgė.
„Man didelių įtarimų nebuvo. Tačiau jei paaiškėtų, kad varžovus sutriuškinome ne tik dėl savo gero žaidimo, bet ir dėl jų tyčinių veiksmų, būtų tikra tragedija“, – kalbėjo G. Petrauskas.
„Sunku pasakyti, ar varžovai tyčia pralaimėjo dideliu skirtumu. Mano žaidėjai išlaikė koncentraciją iki rungtynių pabaigos. Ketvirtajame kėlinyje varžovų gretose žaidė jauni nepatyrę krepšininkai“, – teigė K. Maksvytis.
Skandalingos "Nevėžio" ir "Neptūno" rungtynės 2014-2015 m. LKL čempionate. Ypač verta pažiūrėti ketvirtąjį kėlinį.
Prisidirbo ir D. Redikas?
K. Maksvyčiui teko dalyvauti dar viename skandalingame mače, kuris į viešumą dar nebuvo iškilęs. Tai buvo vienos Lietuvoje vykusio 2010 metų Europos jaunių čempionato rungtynės.
Buvo gauta informacijos, kad prieš vieną dvikovą, kuri lietuviams neturėjo reikšmės padėčiai turnyro lentelėje, trys mūsų rinktinės žaidėjai susitarę pastatė pinigų, kad visi jie pelnys mažiau taškų, nei prognozavo lažybų bendrovės. Jie atliko kombinuotą statymą, nes pasirinkti tik vieną įvykį nebuvo galima. Vienas iš krepšininkų, galbūt pabūgęs liūdnų padarinių, vis dėlto įmetė daugiau taškų nei planavo, todėl rinktinės vadovai, treneriai nutarė apie šį faktą nutylėti.
Tv3.lt žiniomis, vienas iš tų trijų žaidėjų, galimai dalyvavusių lažybose, buvo skandalais pagarsėjęs Dovydas Redikas. Šis gynėjas 2015-2016 m. LKL čempionate komandos draugams iš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ aiškino įvairius statymų niuansus. Šią ekipą treniravęs Mantas Šernius sakė, kad D. Redikas turi daugybę skolų, jį slegia liūdnos mintys, todėl Dovydas negali aikštėje parodyti visko, ką moka.
V. Šeškus įtarinėjo savo auklėtinius
2015-2016 m. LKL čempionate komandą ne savo noru dėl įtarimų dalyvavus lažybose buvo priverstas palikti ne tik R. Alijevas, bet ir Nerijus Varnelis. Šio Alytaus „Dzūkijos“ krepšininko „dėka“ alytiškiai pralaimėjo laimėtas rungtynes Vilniaus „Lietuvos rytui“. Veteranas baigiantis dvikovai iš pradžių prasižengė, nors tam nebuvo jokio būtinybės, varžovai sumetė baudas, o pačioje ketvirtojo kėlinio pabaigoje puolėjas tiesiog padovanojo kamuolį Nicolasui Laprovitollai. Šis atliko perdavimą Deividui Gailiui. Pastarasis atakavo iš po krepšio, o šalia stovėjęs N. Varnelis net nebandė sutrukdyti oponentus pelnyti taškus.
Šis krepšininkas po didinamuoju stiklu buvo atsidūręs ir anksčiau, todėl nutarta su juo atsisveikinti.
Nesuvokami N. Varnelio veiksmai ketvirtojo kėlinio pabaigoje lėmė, kad Alytaus "Dzūkija" 2015-2016 m. sezoną išleido pergalę iš rankų mače su "Lietuvos rytu".
2015-2016 m. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse rungtyniaujanti Raseinių „Rasų“ komanda atsisakė talentingų jaunų krepšininkų Edvino Šeškaus ir Augustino Jankaičio paslaugų. Klubo atstovams sukėlė įtarimų šių krepšininkų veiksmai dvejose rungtynėse. Tiesa, vėliau Lietuvos krepšinio federacija E. Šeškų reabilitavo, ir jam buvo suteikta galimybė žaisti LKL.
Šio gynėjo tėvas garsus treneris Virginijus Šeškus įsitikinęs, kad jo sūnus yra nekaltas: „Tuose mačuose jis rungtyniavo traumuotas, todėl iš šono kai kam galėjo pasirodyti, kad Edvinas nesistengė“.
V. Šeškus atskleidė kitą istoriją ir prisipažino, jog jam kilo rimtų įtarimų dėl kai kurių žaidėjų sąžiningumo, kai anksčiau per vieną Europos taurės turnyro mačą keli dabar jau buvę jo auklėtiniai – puikiai žinomi krepšininkai – sąmoningai nesistengė aikštėje ir siekė įmesti kuo mažiau taškų.
Išvarytas žaidėjas gali lengvai laimėti teisme
Baudžiamosios teisės specialistas R. Merkevičius mano, kad tokie iš komandų išspirti žaidėjai gali laisvai prisiteisti nemenką sumą pateikę ieškinį teismui, pavyzdžiui, dėl moralinės žalos atlyginimo, dėl pakenkimo reputacijai teisme. Taip gali nutikti, jei tokių žaidėjų kaltę bus bandoma įrodyti remiantis tik rungtynių vaizdo peržiūra. Pasak R. Merkevičiaus, tai tik viena galimai nusikalstamos veikos įrodymo grandinės dalių. To nepakanka, kad būtų įrodyta krepšininko kaltė. Susirašinėjimas telefonu – jau kur kas rimtesnis argumentas priremiant žaidėją prie sienos.
Dabar sukčiauti linkę krepšininkai elgiasi kur kas atsargiau. Seniai praėjo tie laikai, kai apgavikai dideles sumas klodavo internetu Lietuvos lažybų punktuose ar juo labiau patys juose apsilankydavo. Taip nutiko 2011 metais, kai trys tuomečiai Palangos „Naglio“ žaidėjai buvo nufilmuoti lažybų punkte. Jie lažinosi, kad „Naglis“ Kauno „Žalgiriui“ pralaimės didesniu nei 30 taškų skirtumu. Tada kauniečiai nušlavė varžovus 103:66.
Tuomet Vytautui Buzui, Rimui Varanauskui ir Vidmantui Užkuraičiui buvo skirta itin švelni bausmė – sumokėti po 3 tūkstančius litų.
Didžiausios Lietuvos lažybų bendrovės „TopSport“ direktorius, buvęs krepšininkas Danius Gulbinas mūsų portalui sakė, kad pastaruosius keletą metų retai gaunama informacijos, kad Lietuvoje žaidžiamos krepšinio rungtynės gali būti nešvarios.
Mūsų šalyje numatyta nemažai apsaugos mechanizmų, kad sukčiams nekiltų pagundos lošti. Pavyzdžiui, anksčiau buvo leidžiama lažintis, kiek taškų pelnys net ir LKL vidutiniokų, autsaiderių komandų žaidėjai: tarkim, ar krepšininkas pelnys daugiau nei dešimt taškų ar mažiau ar lygiai dešimt.
Tai apgavikams buvo aukso gysla. Dabar šalies lažybų bendrovėse paprastai tokie statymai leidžiami tik tada, jei vyksta itin svarbios rungtynės ir jose kovoja stipriausios šalies komandos. Juk mažai tikėtina, kad jose dalyvaujantis garsus, daug pinigų uždirbantis žaidėjas sukčiaus ir rizikuos savo karjera.
„Žulikams“ pas mus labai sunku“, – šyptelėjo D. Gulbinas. Tačiau sukčiai, įtraukę į nešvarius žaidimus nedorus krepšininkus, gali susižerti maišus pinigų pastatę juos Azijos bendrovėse.
