Lietuvos krepšinio federacija (LKF) lapkričio 12-ąją, vykdomojo komiteto posėdžio metu, viešai pristatys visų kandidatų pavardes ir priims galutinį sprendimą dėl trenerio posto.
„Bus. Mes tikimės, kad bus sprendimas“, – trečiadienį tv3.lt sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Jau yra aišku, kad rinktinės tikrai netreniruos rusų Permės „Parma“ klubo neišleidžiamas Kazys Maksvytis, taip pat visi Eurolygoje dirbantys specialistai: Kęstutis Kemzūra, Rimas Kurtinaitis ir, kas be ko, Šarūnas Jasikevičius.
Dalį galutinio LKF sprendimo, kaip antradienį užsiminė federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, sudarys ir iki šiol menkai girdėta Lietuvos trenerių asociacija, kuriai vadovauja Vydas Gedvilas.
Trenerių asociacijos pozicija labai aiški – vienintelis jų keliamas kandidatas yra ilgametis „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika.
„Gavau (pasiūlymą – aut. past.). Paskambino Gedvilas, sako, yra tokia situacija: negali nei tas, nei tas, mes pasitarėme ir siūlome tavo kandidatūrą.
Tiesiog paskambino, sako, norime pasiūlyti. Sakau – prašau, siūlykite“, – kalbėdamas su tv3.lt pasakoja A. Sireika.
63-ejų specialistas turi tikrai solidžią patirtį savo profesijoje. A. Sireika strategavo ne tik „Šiaulių“ ir Kauno „Žalgirio“ komandoms, bet ir auksinei Lietuvos rinktinei, 2003-iaisiais tapusiai Europos čempione.
Tiesa, net ir matydamas dabartinius LKF kėblumus ieškant trenerio, savo paties kandidatūros A. Sireika iki šiol nebuvo svarstęs.
Reiktų paminėti, kad nuo A. Sireikos triumfo Europoje prabėgo 16, o nuo darbo „Žalgiryje“ – 13 metų.
„Pats negalvojau, nesisiūliau, neturėjau tokios minties. Tik po skambučio pradėjau galvoti, kad gal ir būtų variantas“, – pasakoja krepšinio specialistas.
Ir po to trenerių asociacijos skambučio Antanas sutiko. Jis sutiko būti kandidatu ir, sėkmės atveju, dirbti vyriausiuoju rinktinės treneriu.
Bet ar tam pritaria jau 40 metų su trenerio aistra gyventys A. Sireikos artimieji?
„Tai va, patys paklauskite, šalia stovi“, – tarsi rodydamas į savo žmoną šyptelėjo treneris.
Netrukus pradėjome pokalbį su Aurelija Sireikiene. Moteris atsiduso ir pripažino, kad toks iššūkis būtų tikrai nemenkas, bet kur čia pakovosi prieš tokį vyro norą siekti karjeros aukštumų.
„Ech... Žinote, kaip yra Lietuvoje. Kiek yra tų pseudo trenerių ir ekspertų. Jeigu jis pasirašo, kad jį draskytų į gabalus, tai tegul eina. Man aišku malonu, kai karjera kyla.
Kita vertus, kai Antanui blogai, tai man dar blogiau. Visi pažiūri krepšinį, nusispjauna ir išeina. O namo tai jis grįžta juk pas mane“, – pakilia intonacija pasakojo A. Sireikos žmona.
Tiesa, trenerio žmona netrukus kiek nutyla ir patikina – treneris puikiai atskiria, kas yra darbas ir kas yra šeima.
„Nelabai parneša į namus tą nuotaiką, pats savyje viską išsilaižo, bet tyla namuos slegia visus. Aš aišku jau įpratusi, juk visą gyvenima dirba treneriu. Kiek? Trisdešimt metų?“, – vyro paklausia A. Sireikienė.
Treneri, o jūs pats nebijote tos karštos kėdės rinktinėje?
Visi ekspertai ir visi turi savo nuomonę, ką padarysi, toks trenerių gyvenimas. Kai sėdi karštoj kėdėj, tai viskas aplinkui ir kaista. Užsiauginau storą odą ir nereikia reaguoti į tuos neigiamus dalykus.
Galbūt tiesiog jūsų toks gyvenimas – nuolatinė kritika, po to pergalės, vėl pralaimėjimai...?
Tai gyvenimo variklis. Nereikia bėgti nuo jų (komentarų), kiekvienas turi savo nuomonę. Nebijau kalbų, tik žmona sako: juk ramiai gyveni, kam tau to reikia.
Jums 63-eji. Vis dar tikrai degtumėte aistra ir atiduotumėte visą save rinktinei?
Negaliu būti abejingas Lietuvos krepšiniui, tokiam, koks jis dabar yra. Reikia padėti, nes yra neteisybė (dėl FIBA ir Eurolygos nesutarimų).
Aibės variantų šįkart nėra. O kaip mano apie užsienio specialistą?
Galvoja, kad reikia kviesti iš užsienio trenerį. Man skauda širdį, tikrai nesąmonė Man nereikia garbės, bet man skauda. Federacija gal net nepasiūlys, bet aš tik savo nuomonę sakau.
Kodėl jums skaudą širdį?
Nėra kam treniruoti rinktinės, nėra kam žaisti. Juk krepšinio šalis. Žmona sako, tave užpuls, pradės juodinti... Kas ten žino, kaip ten bus? Sveiki bus, ar traumuoti, fortūna atsisuks ar nusisuks?
Turbūt žinome tik tiek, kad tai yra sunkus iššūkis.
Krepšinyje nebūna lygiųjų. Susitinka du treneriai. Vienas treneris laimi, kitas pralaimi. Toks tavo darbas, tokia kasdienybė.
Jūsų patirtis yra neabejotina ir pavyzdinė. Ar tai pagrindinis pranašumas, prieš, vadinkime, kitus konkurentus?
Galvoju, kad patirtis yra pagrindas. Krepšinis nestovi vietoje, kokį krepšinį žaidėme prieš dešimt metų, tokio dabar nebežaidžiame. Aš visada ieškau naujų ėjimų, mėgstu eksperimentuoti, aišku, kartais nepasiteisina. Keičiasi laikai, senas bagažas neduoda tiek tų žinių. Negali šiandien būti toks, koks vakar.
Bet rinktinėje nėra laiko eksperimentams. Ar yra?
Kiekvienos rungtynės bus žūtbūtinės, bet eksperimentuoti... Eskperimentų būtų tik keičiant žaidėjus, keičiant strategiją, žvelgiant į konkrečias rungtynes. Suprantu, kokie aukšti tikslai keliami, tai ties jais jokių eksperimentų nebūtų.
Galvojate, kad galite būti pakviestas? Gal matote kitų rimtų kandidatų?
Jokiu būdu nesisiūlau savęs, yra ir daugiau. Sakau, kad svarbiausia treneris turi būti lietuvis. Girdėjau palaikymą iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL( prezidento Milašiaus, iš trenerių asociacijos. Žiūrėsime, laikas parodys.
Primename, kad Lietuvos rinktinė be trenerio liko tuomet, kai dar rugsėjį vykusio pasaulio čempionato metu, po rungtynių su Prancūzija, iš šių pareigų atsistatydino Dainius Adomaitis.
Lietuvos rinktinė vasarą su kitomis Europos nacionalinėmis komandomis varžysis dėl kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes. Būtent bilietas į Olimpiadą šiuo metu yra pagrindinis rinktinės siekis.
