Prieš kiek daugiau nei 16 metų vienas tokių nutiko Graikijoje, kai Atėnų olimpinių žaidynių metų krepšinio turnyre italai sudaužė lietuvių svajonę apie olimpinį auksą. Nors komanda žaidė puikiai, kelyje nebuvo ir Jungtinių Amerikos Valstijų komandos, deja, viskas susiklostė ne taip.
Šios rungtynės yra ne vienerios, apie kurias kalbama ligi šiol. Lietuvos krepšinio istorijoje buvo ir daugiau skaudžių prisiminimų.
Tad portalas tv3.lt siūlo prisiminti penkias įsimintinas rungtynes, kurios buvo žaidžiamos įvairiais laikotarpio tarpsniais ir kurios prisimenamos ne iš gerosios pusės.
Lietuva – Italija, 2004 metų Atėnų olimpinės žaidynės, pusfinalis.
Šis pralaimėjimas buvo labai skaudus lietuviams. Į Atėnus komanda atvyko būdama Europos čempionė ir tikrai tikėjosi būti tarp geriausių ir olimpiadoje. Pavyko surinkti ir pajėgią komandą su tuomet buvusiais tikrais lyderiais, tokiais kaip Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas.
Olimpinį krepšinio turnyrą Lietuva pradėjo tiesiog puikiai. Grupės turnyre iškovotos penkios pergalės iš tiek pat galimų. Grupių etape buvo patiesta net Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinė rezultatu 94:90.
Atrodė, kad Lietuva pagaliau gali rimtai kovoti ne tik dėl medalių turnyre, bet ir užsikabinti aukso medalius. Ketvirtfinalio etape lietuviai gana lengvai 95:75 pranoko Kiniją. Dar prieš būsimą pusfinalio mačą jau buvo aišku, kad kovoje dėl aukso nebus JAV rinktinės, kuri 81:89 pralaimėjo Argentinai ir turėjo tenkintis kova tik dėl bronzos.
Tai turėjo būti dar vienas stimulas, nes palankesnio kelio iškovoti auksą vargu ar galima turėti. Italai grupių etape nedemonstravo puikaus žaidimo ir pralaimėjo du sykius. O laimėti mūšiai prieš Argentiną ar Naująją Zelandiją klostėsi labai įtemptai ir galiausiai buvo laimėti vos dvejais taškais.
Lietuvos pusfinalis su italais klojosi permainingai. Pirmajame kėlinyje į priekį šovė Lietuva, bet italai gana greit pasivijo varžovus. Visa pagrindinė kova laukė po pertraukos. Abi komandos rodė gerą puolimą, o lietuvius į neviltį varė tolimi metimai, kurių italai pataikė net 18 iš 28 (64 proc. taiklumas).
„Taip jau sporte būna, – paklaustas apie šias rungtynes sakė tuometinis rinktinis strategas Antanas Sireika. – Prisiminimai, aišku, išliks visą gyvenimą apie šį mačą. Bet aš iki šios dienos laikausi nuomonės, kad italai sužaidė galbūt net geriausias rungtynes savo krepšinio istorijoje“.
Paklaustas apie tuos į neviltį variusius tritaškius, treneris tik atsiduso.
„Jie tikrai nerodė kažkokio super žaidimo prieš tai grupių etape. Nei pataikymas iš toli buvo geras. Kai stebėjome prieš rungtynes jų susitikimų įrašus žinojome, kur galima rizikuoti, kur ne. Tas pataikymas iš toli irgi nebuvo kažkoks geras. Bet būna kartais dienų, rungtynių, kai tiesiog viskas taip sukrenta ir tiek“, – portalui tv3.lt pasakojo A. Sireika.
Lietuvą pusfinalį pralaimėjo 91:100, o vėliau kovoje dėl bronzos nusileido ir JAV rinktinei.
Lietuva – Makedonija. 2011 m. Europos čempionatas, ketvirtfinalis.
Po nuostabaus pasaulio krepšinio čempionato 2010 metais Lietuva į namuose vyksiantį Europos krepšinio čempionatą atvyko pakilios nuotaikos. Kęstučio Kemzūros vadovaujama rinktinė palaikoma savų sirgalių kėlė aukščiausius tikslus.
Prie komandos prisijungė ir pasaulio čempionate nežaidę Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila ir broliai Lavrinovičiai.
Turnyre Lietuva pateko į sudėtingą grupę. Joje iškovoję dvi pergales bei patyrę nesėkmes prieš ispanus ir prancūzus prasibrovė į kitą etapą. Ketvirtfinalyje laukė Makedonija. Visi tari sutarę sakė, kad nors negalima nuvertinti varžovų, bet makedonai tikrai vieni tų, kur Lietuva bus favoritė ir privalo patekti į pusfinalį. Tačiau viskas klojosi ne pagal išankstinį planą… Makedonija įvėlė lietuvius į gana klampų ir nerezultatyvų žaidimą, o viskas sprendėsi paskutinėmis minutėmis.
Bo McCalebbas, natūralizuotas amerikietis, pelnė dvitaškį, o jau kitoje atakoje lietuviai skaudžiai suklydo, kai Darius Songaila netiksliai atliko perdavimą Šarūnui Jasikevičiui. Kamuolys atiteko makedonams, kurių gretose tritaškį pelnė Vlado Ilevskis.
Lietuva turėjo 11 sekundžių ir atsilikinėjo vienu tašku. Po minutės pertraukėlės pavyko puikiai išpildyti ataką, nes Simas Jasaitis aikštės kampe liko visiški vienas, bet jo metimas skriejo pro šalį.
„Labai apmaudžios varžybos, tik nekokie prisiminimai apie jas,– sakė tuomet rinktinės sudėtyje buvęs Kšištofas Lavrinovičius. – Bet tuo laiku makedonai tikrai gerai žaidė, tikrai solidžiai atrodė ir kaip komanda. Ne veltui jie papuolė į kitą etapą“.
„Ten jau viską lėmė sėkmės faktorius. Kažkur netikslus perdavimas, kažkur perskubėta ar nepataikyta iš geros situacijos, tai taip ir gavosi. Bet tokiose pabaigose niekada negali būti kažkas kaltas, nes paprasčiausiai galėjo jiems pasisekti, galėjo ir mums. Jei norėjome saugiai laimėti, tai tokiu momentu, kaip ketvirto kėlinio pabaiga, mes turėjome pirmauti kokiais aštuoniais ar dešimt taškų ir niekam nekiltų klausimas“, – dėstė krepšininkas.
Paklaustas apie tą lemiamą S. Jasaičio dvitaškį, sportininkas atsakė, kad visaip galėjo būti, bet kartais tiesiog pataikai, o kartais, deja, ne, kad ir kaip banaliai taip skamba
„Taip, galėjo įkristi. Gera padėtis ten buvo, būtų pataikęs tai visi sakytų valio, o dabar prametė. Bet net ir Michaelas Jordanas ne viską yra pataikęs, taip jau būna kartais“, – šypsodamasis atsakė K. Lavrinovičius.
Lietuva- Serbija, 1995 m. Europos krepšinio čempionatas, finalas.
Vienas daugiausiai emocijų keliantis finalas iki pat šių dienų. Galingos sudėties Lietuva po šalies paskelbtos nepriklausomybės jau po penkerių metų galėjo pasidabinti Europos čempionato aukso medaliais. Viso čempionato metu galingai žaidusi komanda finale akis į akį susitiko su žvaigždžių pripildyta tuometinės Jugoslavijos rinktine.
Vlade Divacas, Aleksandras Džiordževičius, Predragas Danilovičius, Dejas Bodiroga ir kt. aukščiausio lygo krepšininkai tuo metu buvo varžovų sudėtyje. Kaip ir tikėtasi, rungtynės buvo labai atkaklios ir emocingos.
Viskas lyg ugnikalnis galiausiai išsiveržė ketvirtajame kėlinyje. Iš pradžių Arvydas Sabonis buvo nubaustas penktąją pražanga, pasipylė ir techninės pražangos, emocijos tiesiog kunkuliavo. Lietuviai kaltino teisėjus, ypač amerikietį, šališku teisėjavimu. Vienu metu lietuviai net buvo prisėdę ant atsarginių žaidėjų suolelio ir atsisakė grįžti ant parketo. Lietuvą į neviltį varė A. Džiordževičius, pataikęs 9 iš 12 tritaškių ir iš viso pelnęs 41 tašką.
„Tokie mačai niekada nepasimiršta, – dar kiek anksčiau bendraudamas su tv3.lt ir dalindamasis prisiminimais apie šį mačą kalbėjo Valdemaras Chomičius. – Pasakysiu taip, kad pavydžiu jų sportinio charakterio. Man, kiek teko su jais susitikti įvairiose rungtynėse, nesu matęs, kad kažkas jiems nutiktų. Jie sugeba išprovokuoti, pasislėpti. Aš kiek daug su jais mačų turėjau, bet nesu matęs, kad iš jų kažkas nukentėtų. Tokie va tvirti charakteriai, gal ir mums to pritrūko.“
„A. Džiordževičius irgi tą vakarą buvo tiesiog fantastiškas. Pradėjome finalą gal kiek prastai, nekaip gynėmės, paskui viskas lyg ir gerai, bet tada prasidėjo nesąmonės visos tos su teisėjais. Aš manau, kad gal mes galėjome ir ištempti. Vienas kitas metimas ir tikrai galėjome rimčiau priešintis, nežiūrint visų problemų, kurios buvo“,- pasakojo tuometinis rinktinės gynėjas V. Chomičius.
Lietuva tą finalą pralaimėjo 90:96. Nors praėjo jau 25 metai, bet tas mačas, matyt, visada išliks sirgalių ir pačių krepšininkų mintyse. Tai tikrai vienos iš skaudžiausių rungtynių, nes komanda turėjo nuostabų šansą tapti Europos čempionais.
Lietuva- Ispanija, 1999 m. Europos čempionatas, ketvirtfinalis.
Tai buvo čempionatas, kuriame paskutinį sykį rinktinės marškinėlius vilkėjo Arvydas Sabonis. Sudėtyje buvo ir Artūras Karnišovas bei savo pirmuosius žingsnius komandoje žengiantis Šarūnas Jasikevičius.
Lietuva grupių turnyrą pradėjo netikėta nesėkme čekams, bet paskui paeiliui įveikė Vokietiją ir Graikiją. Antrajame etape Jono Kazlausko auklėtiniams sekėsi geriau ir jie iškovoję tris pergales iš tiek pat galimų užėmė pirmąją vietą. Tada ketvirtfinalyje jiems teko ispanai, kurie tikrai nedemonstravo solidaus žaidimo ir savo grupėje buvo vos ketvirti.
Mačas buvo atkaklus ir kova vyko visas 40 minučių. Pabaigoje vis persvarą turėjo ispanai, bet du lietuvių tritaškiai išlygino rezultatą 72:72. Vis dėlto lietuviai nusprendė prasižengti ir lemiamą ataką rungtynėse turėti savo rankose.
Ispanai pataikė abu metimus, o dar apie dešimt sekundžių turėjęs Š. Jasikevičius metimo nepataikė ir Lietuva patyrė skaudų pralaimėjimą.
Lietuva – Prancūzija, 2019 m. pasaulio čempionatas, antrasis etapas.
Praėjusiais metais Kinijoje vykęs pasaulio krepšinio čempionatas ligi šiol kelia audras. Itin sunkioje grupėje buvę lietuviai iškovojo pergales prieš Senegalą ir Kanadą, bet pralaimėjo prieš australus.
Kitame etape jų laukė Dominikos Respublika ir Prancūzija. Pirmąją komandą nugalėti pavyko, tad mačas su prancūzais buvo lemiamas, kadangi norint keliauti toliau čempionate, patekti į atkrintamąsias varžybas, reikėjo laimėti. Mačas buvo itin sunkus, lietuviai didžiąją dalį laiko atsilikinėjo, vienu metu skirtumas buvo ir 17 taškų.
Nepaisant to Dainiaus Adomaičio auklėtiniai vijosi varžovus, nepasidavė ir pavyko mače įnešti painiavos. Nugalėtojas sprendėsi tik lemiamais mačo momentais. Likus minutei iki pagrindinio laiko pabaigos Jonas Valančiūnas stojo prie baudų metimo linijos. Lietuva tada atsilikinėjo dviem taškais.
Aukštaūgis pataikė tik vieną baudos metimą, tačiau antrą mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobertas. Vis dėlto tą jis padarė pažeisdamas taisykles, kadangi pirma lietė lanką, ne kamuolį. Lietuviai ėmė protestuoti, bet teisėjo švilpukas tylėjo.
Galiausiai prancūzai surengė sėkmingą ataką, lietuviai tuo atsakyti nesugebėjo ir pralaimėjo rungtynes 75:78. D. Adomaitis po mačo buvo itin piktas. Kiek vėliau jis pareiškė ir apie savo atsistatydinimą iš pareigų.
„Prisiminimai išliko, nes dar gana švieži jie. Tada buvo, pamenu, keistas jausmas, nes pralaimėję neišėjome į kitą etapą, teko anksti suprasti, kad nieko nebus šiemet. Apmaudžiausia dėl to, kad ne patys pralaimėjome, bet kad kažkas prisidėjo prie to. Jei būtume lygioje kovoje pralaimėję tai taip būna, bet dabar buvo akivaizdūs netinkami teisėjų sprendimai. Tai dėl to labai gaila, nes na nežinau, kaip įmanoma tokias klaidas daryti ir nepamatyti. Žmogiškasis faktorius tą vakarą nebuvo mūsų pusėje“, – su tv3.lt prisiminimais apie tą mačą dalijosi tų rungtynių dalyvis, krepšininkas Jonas Mačiulis.
Anot J. Mačiulio, jam atmintyje įstrigo ir dar vienas skaudus pralaimėjimas.
„Bet buvo ir dar skaudus pralaimėjimas, kuris bent man įstrigo. Vėlgi mačas su prancūzais 2014 m. dėl trečiosios vietos pasaulio čempionate. Tokių kvailų dalykų prikūrėme patys, ten klaidos, per 8 sekundes aikštės nesugebėjome persivaryti ir daug dalykų. Visas varžybas kontroliavome ir paleidome, tai labai skaudu ir apmaudu“, – sakė sportininkas.
