Rungtynių pradžia nei kiek nesiskyrė nuo vakarykščių – lietuviai nuo pirmųjų sekundžių pabandė paspausti varžovus ir jau pirmos atakos metu turėjo puikiausią galimybę išsiveržti į priekį. L. Sendžiko smūgiuotą kamuolį atrėmė Andoros rinktinės vartininkas. Netrukus tas pats L. Sendžikas varžovams klaidos nedovanojo ir pelnė pirmąjį susitikimo įvartį.
Kaip ir šeštadienį, andoriečiai pradėjo žaisti tik tada, kai lietuviai jau buvo priekyje. Tiesa, prie to prisidėjo patys Lietuvos rinktinės atstovai labai nesėkmingai atsikirtę ir suteikę varžovams galimybę atstatyti status quo. Tiesa, du prieš mūsų vartininką pabėgę aikštės šeimininkai savuoju šansu nepasinaudojo.
Lietuviai atsitraukė kiek giliau ir prasidėjo nerealizuotų progų mūšis. Ironiška, tačiau andoriečiai rezultatą išlygino, kai epizodo proga net negalima pavadinti. Keistas smūgis iš krašto virto įvarčiu.
J. Zagurskas tolimu smūgiu darsyk išvedė lietuvius į priekį, o Jevgenijaus Ryvkino nurodymu komanda vėl atsitraukė giliau. Galime spėti, kad toks žaidimo braižas dominuos ir 2020 – ųjų pasaulio futsal čempionate.
Po pertraukos buvo įmušti du įvarčiai ir abu į Lietuvos rinktinės vartus. Pirmasis – po kampinio, antrasis – už šeštą lietuvių pražangą skirtas ir andoriečių realizuotas dešimties metrų baudinys.
J. Ryvkinas paprašė minutės pertraukėlės, o po jos vartininką pakeitė penktu aikštės žaidėju. Tuomet iki rungtynių pabaigos dar buvo likusios daugiau nei trys minutės. Savo kiekybinę persvarą lietuviai įvarčiu galėjo paversti paskutinėmis sekundėmis, deja, puikiausiai proga liko neišnaudota.
Pirmose draugiškose rungtynėse Lietuva Andorą nugalėjo 6:3.
