Maskvos CSKA ekipai pavyko perrašyti asmeninę Šarūno Jasikevičiaus istoriją. Iki tol keturis kartus Eurolygos finaliniuose ketvertuose žaidęs įžaidėjas visada patekdavo į finalą ir jį laimėdavo, tačiau šįkart Atėnų „Panathinaikos“ 64:66 turėjo pripažinti rusų pranašumą.19 taškų į maskviečių krepšį įmetęs lietuvis po rungtynių portalui Krepsinis.net tvirtino, kad yra patenkintas komandos žaidimu, tačiau apgailestavo, jog laimėti nepavyko. Kalbėdamas apie Lietuvos rinktinę Š.Jasikevičius nuogąstavo, kad vasarą praleidęs sportuodamas negalės sėkmingai žaisti klubinio sezono, bet 36-erių metų veteranas dar nori būti nacionalinėje komandoje.
- Kas nepavyko šiame mače?
- Viskas pavyko. Viskas buvo labai puikiai, gerai žaidėme, vykdėme žaidybinį planą. Buvo momentų, kai nerungtyniavome gerai, bet tai normalus, nes CSKA labai gera komanda. Ką iš mūsų pusės, daugiau kažką sunkiai galėjome daugiau padaryti.
- Kodėl pabaigoje paskutinės atakos susiklostė nesėkmingai?
- Nenoriu aš daug kalbėti, nes po to prisišnekėsiu. Viskas aišku, kas čia buvo. Tas pats Berlyne buvo. Nežinau, ar ten buvo bauda, kai pralindau po krepšiu. Nėra čia ko kalbėti, nes prisišnekėsiu.
- Vienas geriausių sezono rungtynių sužaidėte...
- Taip, neblogai man sekėsi. Ir treneris pasitiki. Diamantidis sudarė nemažai gerų padėčių atakuoti krepšį ir pavyko pataikyti. Turėjome labai aiškų planą ir negalime ant savęs pykti. Negali kažko padaryti, kai žaidi šiek tiek daugiau nei penki prieš penkis.
- Galbūt tai ne paskutinis jūsų finalinis ketvertas?
- Tokių dalykų negali žinoti. Kiekvienas rungtynes reikia taip žaisti, lyg jos būtų paskutinės. Niekas negarantuoja, kad kažką laimėsi ir daugiau žaisti finaliniame ketverte. Gali daugiau nieko ir nebelaimėti.
- Sezonas artėja į pabaigą. Ar jau kažką sugalvojote dėl Lietuvos rinktinės?
- Kalbėjau su Kęstu prieš savaitę. Jis žino poziciją, kuri yra tokia, jog turiu jam atsakyti ganėtinai greitai, o nežinau, ką atsakyti. Tikrai jaučiu, kad kitą sezoną galiu nelabai patempti, jeigu visą vasarą žaisiu. Visgi labai noriu žaisti rinktinėje. Kažkada reikės apsispręsti. Per ilgai mąstau. Kaip bus, taip bus. Reikės sėsti po finalinio ketverto iš kalbėti su šeima. Aš jau pliusus ir minusus sudėliojau. Dvidešimt kartų Kemzūros atsiprašiau, kad nedaviau aiškaus atsakymo.
- Koks jausmas būti vyriausiu finalinio ketverto krepšininku?
- Tiek, kad ramus kažkoks buvau, nelabai nervinausi. Nežinau, šiaip visada labai jaudindavausi, bet dabar to nebuvo. Pavyko sužaisti geras rungtynes, bet nėra ko džiaugtis, nes žaisime ne finale, nors tikrai nusipelnėme ten būti.
- Žaisite mažajame finale?
- Jeigu sveikas būsiu. O galvojate, kad gali duoti pailsėti? (Šypsosi). Sezono pabaiga jau, dar spėsiu pailsėti, nes karjeros pabaiga jau ne už kalnų. Pabaigęs karjerą žinau, jog pasiilgsiu labai šio žaidimo.
