Vėlyvą ketvirtadienį vakarą į Lietuvą iš JAV atskrido ilgai laukas Lietuvos rinktinės įžaidėjas 31 metų 193 cm ūgio Šarūnas Jasikevičius. Žaidėjas į gimtinę atvyko vienas ir pirmiausiai apkabino tėtį Liną.
Nepaisant visą dieną trukusios kelionės, krepšininką pasitiko itin gausus žurnalistų būrys, o gynėjas sutiko atsakyti į korespondentų klausimus ramesniame Vilniaus oro uosto kampelyje.
Maždaug pusvalandį trukusios spaudos konferencijos metu nerimo fotokorespondentų blykstės, o žurnalistams netrūko klausimų.
"Jūsų kiekvieną kartą vis daugiau," – prieš pradėdamas konferenciją žurnalistams sakė Š.Jasikevičius ir paprašė užduoti jam klausimų.
Džiaugiasi grįžęs į rinktinę
Kaip pavyko kelionė?
Gerai. Pasiruošti kelionei turėjau vos kelias valandas, viskas vyko labai greitai, tačiau džiaugiuosi būdamas Lietuvoje.
Minėjote, kad palaikėte sportinę formą JAV. Kaip treniravotės?
Jau šešias savaites sportavau Majamyje. Be abejo, tai ne tas pats kaip sportuoti su komanda, tačiau gydžiausi smulkias traumas ir treniravausi. Kartais pažaisdavome ir penki prieš penkis. Sportuodavau maždaug pusantros valandos krepšinio aikštelėje ir valandą – treniruoklių salėje.
Manau, kad pradinis fizinio pasirengimo etapas yra atliktas. Visada į rinktinę grįždavau likus maždaug penkioms savaitėms iki čempionatų, todėl tikiuosi, jog ir šiais metais laiko užteks.
Fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas pasakojo, kad parengė jums individualią treniravimosi programą. Ar naudojote ją?
Naudojau tiek jo sukurtą programą, tiek savo turimą programą JAV. Gavau pakankamą krūvį. Buvau kurį laiką nesportavęs, todėl norėjau grįžti į aikštelę.
Dabar jau reikia pradėti treniruotis su komanda, matysime, kokia yra mano sportinė forma. Per savo karjerą neturėjau problemų rengiantis varžyboms (tris kartus padaužo į stalą, - aut.past.). Dažniausiai greitai atsistatau ir įgyju formą. Svarbiausia, kad nebūtų jokių traumų.
Vis dėlto jau kelis metus nerungtyniavau Europoje, nežaidžiau Lietuvos rinktinėje, todėl man labai smagu, kad grįžtu į rinktinę.
Ar jau žinote, kada prisijungsite prie rinktinės?
Dar ne, susiskambinsime su treneriu ir nutarsime.
Nori pakeisti komandą
Kaip vertinate praėjusį NBA sezoną?
Sunku vertinti. Po pirmojo sezono padariau tam tikrų išvadų, ruošiausi naujam sezonui kiek kitaip. Pirmieji keli mėnesiai buvo sėkmingi, nors Indianos "Pacers" komandoje žaidžiau ne man įprastoje įžaidėjo pozicijoje, o atakuojančiu gynėju.
Vėliau įvyko manai, po kurių atsidūriau Golden State "Warriors" klube. Patys žinote, kad naujoje komandoje reikalai buvo prasti.
Ar yra kokių nors naujienų dėl ateities?
Paprašiau komandos, kad mane iškeistų. Klubo vadovai pažadėjo, kad iškeis, tačiau "Warriors" klubas yra labai keista organizacija. Mano agentas Ouklendo komandai siūlė nemažai skirtingų mainų variantų, kuriuose dalyvautų normalūs žaidėjai, tačiau ekipa nesutiko atlikti mainų.
Kalbama, kad "Warriors" klubas norėtų savo gretose matyti Keviną Garnettą ir laukia palankaus momento, kad didelių mainų metu galėtų iškeisti ir mane.
NBA komandose svarbiausi yra pinigai. Nors esu jiems nereikalingas, jie turi rūpintis algų krepšeliu.
Norėtumėte žaisti Rytų ar Vakarų konferencijoje?
Tai neturi skirtumo. Noriu žaisti tokioje komandoje, kurioje galėčiau rungtyniauti normalų minučių skaičių. Neprašau žaisti po 40 minučių, bet duokite man bent jau 20 minučių normalioje komandoje savo pozicijoje.
Tie dveji metai NBA buvo labai blankūs. Baisiausia, kad pats nieko negaliu padaryti.
Kuriose komandose norėtumėte žaisti?
Norėti galima daug, bet nesu laisvasis agentas ir neturiu galimybės rinktis. Pagal NBA taisykles, nuo manęs jau niekas nebepriklauso. Kur norės, ten mane ir iškeis. Jiems svarbūs tik komandos interesai, nėra absoliučiai jokio žmogiškojo faktoriaus.
Europoje žaidėjų taip smarkiai nekeitinėja, nevyksta mainai. Iš visų 30 NBA komandų tik 6 – 7 supranta, ką daro. Tos komandos nuolat išlieka tarp geriausių lygos ekipų. Būna, kad kelis metus joms nesiseka, tačiau pasirašydamos sutartis su gerais krepšininkais jos vėl iškyla į viršų.
Esate nusivylęs NBA?
Man patinka, kad NBA sezonas baigiasi anksčiau negu pajėgių Europos lygų čempionatai, kad žaidžiama daug susitikimų. Manau, kad visiems patinka rungtyniauti. NBA vyrauja kitokia atmosfera aikštelėje.
Debiutiniame sezone buvo labai malonūs pirmieji trys mėnesiai Indianos komandoje bei praėjusio sezono pradžia. Įsijaučiau į rimtą ir džiaugiausi žaidimu.
Bet yra tokių dalykų, kurie nepatinka. Kai susikroviau daiktus vykti žaisti į Majamį, liepė neiti į rūbinę, o eiti pas komandos prezidentą. Nuėjau pas prezidentą, o jis liepė per 24 valandas važiuoti į San Franciską.
NBA nepaiso jokių tavo norų, esi paprasčiausia prekė. Su tavim gali daryti absoliučiai viską, ko nori.
Po sezono turėjote galimybę nutraukti sutartį su "Warriors" komanda, tačiau to nepadarėte. Kodėl?
Nenutraukiau kontrakto, nes kartu su agentu išsiaiškinome, kad visos komandos, kurios mus domina, nebegali pirkti naujų žaidėjų dėl algų krepšelio. Vienintelis būdas patekti į jas – mainai.
Buvo maždaug septynios komandos, kurios rodė susidomėjimą ir galėjo mane įsigyti tik mainų keliu bei vos viena ekipa, kurią galėjau papildyti kaip laisvasis agentas. Nusprendėme elgtis taip, kaip man būtų geriau.
Ar tiesa, kad kontraktus siūlė ir Europos komandos?
Siūlė, tačiau nelabai norėjau grįžti į Europą. Manau, kad galima demonstruoti neblogo lygio žaidimą ir NBA, tik reikia palankios situacijos ir klubo.
Nenoriu vardinti komandų, kurios siūlė sutartis. Tokių klubų, kurie galėtų pasiūlyti geras sutartis, Europoje yra nedaug.
Kiek visa ši nežinomybė gali tęstis?
Tai toks pats klausimas kaip su mano išvykimu į Lietuvą.
Ištroškęs krepšinio
Turėjote gana nesudėtingą sezoną, tikriausiai norite sportuoti?
Visi mano, kad jeigu mažiau žaidi, sezonas buvo lengvas. Galiu pasakyti, nežaisti yra kur kas sunkiau.
Rungtynių metu visada turi būti pasiruošęs išbėgti į aikštelę, nes gal netyčia taip ir atsitiks. Kitą rytą visa komanda ilsisi, o tu sportuoji.
Manau, kad psichologiniu atžvilgiu, tai pats blogiausias dalykas, koks gali nutikti sportininkui. Atsiranda ir fizinių problemų. Juk negauni normalaus krūvio, todėl turi dirbti papildomai. Kai žaidi, apie nieką daugiau nereikia mąstyti.
Tikriausiai padidėjo motyvacija žaisti, gal įrodyti kažką?
Nėra, ką įrodinėti. Esu ištroškęs krepšinio, tačiau neturiu niekam nieko įrodinėti. Kiekvieną kartą kai pasirodai aikštelėje privalai įrodyti, kad esi geresnis už kitą, kad tavo komanda yra geresnė. Toks konkuravimas vyksta kiekvienose rungtynėse.
Pastaruoju metu daug bendravote su rinktinės treneriu Ramūnu Butautu. Ar palietėte krepšinio temą?
Ne, apie krepšinį nekalbėjome. Butautas sakė, kad kai atvažiuosiu, susėsime ir pasišnekėsime. Labai norėčiau padėkoti Lietuvos rinktinės vadovams, ambasadoriams ir visiems prisidėjusiems prie mano grįžimo į Lietuvą.
Netikėtai pakliuvau į nemalonią situaciją. Man žadėjo, kad išvykimo dokumentai bus parengti per keturias savaites, tačiau praėjus septynios dar neturėjau jokių prošvaisčių palikti Ameriką.
Nebijojote, kad gali tekti stebėti Europos čempionatą per televiziją?
Gal šiek tiek ir nerimavau (susimąstęs nusijuokė, - aut.past.). Vis dėlto esu optimistas, tikėjau, kad atvyksiu į rinktinę. Ilgai laukiau dokumentų, o laikas nejučia bėgo. Supratau, kad reikia imtis kokių nors veiksmų, kad paspartinčiau procesą.
Situacija buvo nedėkinga, nes, norint išaiškinti problemą, reikėjo ilgai kalbėtis su skirtingais žmonėmis. Juk tai ne koks kaimo reikalas, o valstybės imigracijos klausimai. Paskutinės dvi savaitės buvo labai sunkios.
Įdomu tai, kad imigracijos tarnyba, su kuria turėjau nemalonių reikalų, net neturi savo telefono linijos, todėl skambinti galima nebent varpais.
Esu Lietuvoje ir labai dėl to džiaugiuosi. Gavau leidimą išvažiuoti iš JAV, per dvi valandas susikroviau daiktus ir išvykau.
Kodėl į rinktinė atvykote vienas, be žmonos?
Man reikia sportuoti, o ne atostogauti. Žinau, kad rinktinės treneriai leido krepšininkams atsivežti žmonas, bet kasdien du sykius treniruosimės, vyksime į Latviją ir žmona vargšė būtų neturėjusi ką veikti.
Ar žmona ketina atvykti?
Tiesą pasakius, nežinau. Antrą valandą (JAV laiku, - aut.past.) man pasakė, kad šiandien skrisiu ir šeštą valandą jau sėdėjau lėktuve. Kai pateiksiu Mindaugui Balčiūnui sąskaitą, jam bus riesta (juokiasi).
Butautas – pirmasis treneris, kuris rūpinasi
Ar būdamas JAV jautėte Lietuvos krepšinio federacijos pokyčius?
Turėjau tokios pat informacijos kiek ir visi kiti, be abejo, pašnekėdavau ir su draugais. Žinau, kas atsitiko ir kaip viskas pasikeitė.
Anksčiau kalbėta, kad Lietuvos žaidėjai nesusilaukia dėmesio. Ar tai pasikeitė?
Su tokiu pačiu dėmesiu augau nuo 14 iki 28 metų. Lietuvoje viskas yra kitaip nei užsienio klubuose. Jau esame pripratę gauti minimumą. Kai mūsų paklausia, pasakome, kad lyginant su užsienio klubais, esame labai atsilikę. Galbūt mūsų pasisakymai ir pastūmėjo pokyčius.
Macas išsakė savo nuomonę, manęs paklausė, aš patvirtinau Macijausko teiginius. Jei būčiau netikėjęs tuo, ką jis kalba, būčiau patylėjęs.
Visi esame žmonės ir visi siekiame vieno tikslo – kad tik būtų geriau.
Nei vienas rinktinės treneris, kiek esame turėję, niekada mums neskambindavo, neklausdavo, kaip sekasi. Kai man paskambino Butautas, pamaniau, kad čia koks nors pokštas ir gal koks žurnalistas nori išgauti informacijos.
Butautas dažnai skambina, teiraujasi, kaip sekasi. Treneris domisi, bendrauja maloniai, kol kas įspūdžiai yra labai geri. Sunkiu metu treneris skambindavo po kelis sykius per dieną, ramindavo, kad viskas bus gerai ir per daug nesijaudinčiau.
Pirmą kartą kalbamės su rinktinės treneriu nebūdami stovyklose. Suprantu, kad Butautas nepažįsta žaidėjų, jam reikėjo paskambinti ir prisistatyti. Bet iš tikrųjų, jis galėjo to ir nedaryti, nes niekas to nėra daręs. Kiek suprantu, visi rinktinės žaidėjai labai palaiko naują trenerį. Neabejoju, kad elgsiuos taip pat.
Tai pirmoji jūsų pažintis su Butautu?
Taip. Nežinau nei kaip rinktinė treniruojasi, nei kokį krepšinį propaguoja Butautas. Vis dėlto Butauto atėjimas į rinktinę yra logiškas. Pamenu, kad Jonas Kazlauskas atėjo į rinktinę su savo jaunimo komanda ir Butautas sėkmingai pasirodė su jaunių rinktine bei tapo pagrindinės komandos treneriu.
Ar pasiilgote savos Lietuvos rinktinės "chebros"?
Taip. Manęs Amerikoje nuolat klausia ar pažįstu žmones Lietuvoje. Atsakau, kad mūsų tik trys milijonai, kaip nepažinsi (šypsosi).
Rinktinėje žaisti yra geriausia, nes turime puikų kolektyvą. Man pasisekė, kad Europoje žaidžiau komandose, panašiose į Lietuvos rinktinę, kai po rungtynių žaidėjai kartu susėda, nueina kur nors, kažką veikia kartu.
Mūsų "chebrytė" nuo seno pažįstami, kiekvienais metais prie jos prisijungia po vieną kitą naują krepšininką, tačiau jie visada pritampa. Rinktinėje nėra jokių problemų. Nebent patys žurnalistai prigalvoja arba slapyvardžiai prirašinėja.
Ž.Ilgauskas norėjo žaisti
Ar teko bendrauti su Žydrūnu Ilgausku. Ar tiesa, kad jis norėjo žaisti šių metų Europos čempionate?
Žurnalistai gali labai daug ką rašyti, tačiau prieš rašydami, pagalvokite, juk tai skaitys visa šalis. Ar galite suvokti, kokia nelaimė atsitiko žmogui. Jeigu atsisėstumėte ir pamąstytumėte, kas iš tikrųjų atsitiko, netikiu, kad galėtumėte parašyti bent vieną blogą žodį.
Kai Žydrūnui įvyko tragedija, aš pats labai pergyvenau, gerai, kad man nereikėjo žaisti, pasodindavo ant suoliuko ir ramiai sėdėdavau. O jam reikėjo ir žaisti, ir būti su žmona, ir tvarkytis visus kitus reikalus. Ar galima kritikuoti žmogų dėl to, kad jis neatvažiavo į rinktinę? Juk jam nutiko labai baisūs dalykai.
Tiksliai žinau, kad jis norėjo žaisti rinktinėje jau šiais metais. Iki olimpinių žaidynių dar vieneri metai, todėl reikia tikėtis, jog kitąmet jis žais.
Lietuvos sirgaliai turėtų išlikti optimistais?
Kaip niekad optimistais. Kalbinau Žydrūną žaisti Atėnų olimpinėse žaidynėse, tačiau tuomet jis nenorėjo. Nelabai tikėjau, kad jis kada nors vilkės rinktinės marškinėlius, tačiau prieš metus Žydrūnas buvo Lietuvoje, matė, kaip sportuoja rinktinė, dalyvavo NBA stovykloje. Į JAV Ilgauskas grįžo pačiais geriausiais įspūdžiais.
Žydrūnui labai patiko kolektyvas ir atmosfera. Jis nuolat klausinėjo apie rinktinę ir apie galimybę žaisti joje. Mes labai pasiilgstame tokio bendravimo, koks yra rinktinėje, nes NBA to nėra.
Svajoja žaisti kartu su broliu
Lietuvai geriau, kad prieš Europos čempionatą ji būtų laikoma favorite ar ne?
Manau, kad didelio skirtumo nėra. Daug svarbiau, ką jaučiame patys. Manau, kad esame tarp 5 – 7 pajėgiausių Europos čempionato ekipų ir belieka sėkmingai pasirodyti.
Mūsų rinktinei netrūksta talento ir turime nemažai potencialo, todėl reikia dirbti ir stengtis. Geriausias dalykas, ką galime pasakyti, jog turime galimybių pasiekti gerų rezultatų. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip dirbsime, susižaisime, bendrausime ir ar mus lydės sėkmė (dar sykį baladoja į stalą, - aut.past.).
Tokiuose čempionatuose kartais viskas išsisprendžia labai greitai ir lemtingais tampa daugybė faktorių. Tikėkimės, kad Fortūna bus mūsų pusėje.
Kaip vertinate brolio Vytenio žaidimą studentų rinktinėje?
Brolis bus didis krepšininkas (šypsosi). Rungtynėse su švedais buvo rezultatyviausias? Na o ką aš sakau. Manau, kad jis eina labai teisingu keliu. Didžiuojuosi, kad turiu tokį brolį.
Neįsivaizduoju, kaip jis kelis kartus per dieną treniruojasi, žaidžia profesionalioje komandoje ir dar padeda universiteto ekipai. Tikrai didžiuojuosi juo. Manau, kad išmuš ir jo valanda.
Gal ateis laikas, kai kartu žaisite Lietuvos rinktinėje?
Kad labai jau didelis mūsų amžiaus skirtumas. Tačiau žaisti su broliu vienoje komandoje yra viena iš mano neišsipildžiusių svajonių.
