Jau nuo pirmųjų minučių „Rytas“ diktavo rungtynes ir neleido „Lietkabeliui“ priartėti.
Geras kamuolio judėjimas, taiklūs tolimi metimai, emocijų sprogimai ir dėjimai iš viršaus. „Rytas“ trečiajame mače buvo it ant sparnų ir nesuteikė daug vilčių Aukštaitijos klubui pagalvoti apie pergalę.
Įdomu tai, kad „Ryto“ komandoje jau antrojo kėlinio viduryje spėjo pasižymėti visi komandos krepšininkai.
Antroji mačo dalis buvo it formalumas, kur aikštelės šeimininkams reikėjo tik išlaikyti susikrautą pranašumą.
„Pirmas įspūdis – emocingos rungtynės. Į rungtynes įėjome gerai, gera energija, su šaltu protu, su kuriuo žaidėme Panevėžyje. Išnaudojome savo progas ir susirinkome kažkiek pigių taškų, gerai žaidėme komandiškai tiek gynyboje, tiek puolime“ – po rungtynių kalbėjo „Ryto“ kapitonas Arnas Butkevičius.
– Kaip trečias rungtynes iš eilės „Lietkabelį“ paliekate be tritaškių?
– Komandine gynyba. Iš tikrųjų net nenorime rizikuoti nuo jų tritaškių, stengiamės jiems jų neduoti, bandome juos pasatyti į nepatogias padėtis ir atimti stipriąsias varžovų puses. Turime ganėtinai mobilius žaidėjus, kas mums padėda atimti varžovų pliusus.
– Šalto proto buvo pakanamai mažai rungtynėse. Kaip vertinate emocijas šiose rungtynėse?
– Tai yra finalas. Epizodas po epizodo. Viskas susideda, užsikuria. Vienas žaidėjas, vienas treneris. Visi į tai įsitraukia. Manau, kad tai normalu. Finale emocijos, iki tam tikro lygio, tik puošia finalą.
– Kas buvo tas, kuris sustabdė emocingą situaciją?
– Mačiau, kad žaidėjai. Manau, žaidėjai supranta. Niekas nenori jokių masinių muštynių. Nežinau, kiek situacija turi būti karšta, kad iki to prieitume. Kažkas nori ginti treneri, kažkas iš arčiau vertino situaciją ir stengėsi nuraminti kitą žaidėją. Vienas kitą bandėme nuraminti ir tiek.
– Kažką Čanakui pasakėte ir paskui gavote techninę. Į ką jūs apeliavote ir už ką gavote techninę pražangą?
– Aš iš tikrųjų nežinau, kodėl gavau techninę. Viskas prasidėjo nuo to, kad nugara žaisdamas į krepšį pataikiau Dovydui Giedraičiui į smakrą ir teisėjai to nepamatė. Po penkių sekundžių išmušiau kamuolį Vyteniui Lipkevičiui ir jis man pataikė į kaktą. Matau. kad treneris Čanakas stipriai reaguoja į tą epizodą ir aš jam norėjau pasakyti, kad arbitrai nepamatė nei to, nei to epizodo. Treneris buvo emocingas ir mano žodžiai nieko nepadėjo.
– Kiek atmosfera prisidėjo prie to, kad „Lietkabelio“ žaidėjai pasidavė emocijoms?
– Aš už juos negaliu šnekėti. Mes savo darbą padarėme – laimėjome rungtynes. Sirgaliai buvo nuostabūs. Su savo emocija jie mus įnešė į rungtynes. Svarbiausiai, kad pasinaudojome ta gera energija, išlikome kartu ir laimėjome.
– Liko dar dvi pergalės iki čempionų titulo. Kaip žiūrėte į tai?
– Iš tikrųjų, ką galėčiau pasakyti, kad apgynėme namų areną. Kol kas viskas pasibaigia su tuo. Nieko mes daug nepadarėme. Važiuojame į Panevėžį, kur jie žaidžia gerai. Darbas visiškai nebaigtas. Dvi pergalės gerai, bet reikia eiti toliau.
– Ar pirmas kartas, kuomet esate tokių emocijų epicentre?
– Pirmas kartas toks, kad tiek daug emocijų ir kad tos emocijos nesibaigtų visas rungtynes. Labai ilgai viskas užtruko. Įdomi patirtis. Gerai, kad išėjome nugalėtojais ir tas svarbiausia.
– Kas atsitiko su Ivanu Buva?
– Ivanui (Buvai – aut. past.) sveikatos problemos. Yra daktarų rekomendacijos likti namuose, kad neužkrėstų kitų žaidėjų. Svarbiausiai, kad prarasdami jį išliekame vieningi bei žaidžiame savo žaidimą.
– Ar matote komandoje kažką naujo, kai nėra komandos MVP?
– Kai komanda praranda lyderi, kiti žaidėjai pasitempia, atsiranda kitiems žaidėjams progos pasirodyti ir užpildyti tas minutes, kurių neturi su I. Buva. Kitas dalykas – su I. Buva esame kažkiek nuspėjami ir tas varžovams būna sunkiau, kai mes be jo turime įvairiapusiškesnį žaidimą iš tos pusės išeina, kad nebeturime to statiško žaidimo. Žaidžiant su I. Buva – jis taip pat turi savo privalumų.
– Ar atrodo, kad „Lietkabelis“ šioje serijoje taps principiniu varžovu? Ar kaupiasi įtampa tarp varžovų, trenerių?
– Man atrodo, kad pratrūko. Nebuvau pastebėjęs įtampos ženklų, susipriešinimų. Emocingos rungtynės ir viskas.
– Spėjote įvertinti Giedriaus Žibėno aktorinius judesius?
– Tik po rungtynių pamačiau vaizdo įrašą po rungtynių, treneris sureagavo, viskas tvarkoje.
– Kiek jaučiate, kad ši serija persikėlė ne tik į fizinę, bet ir į emocinę kovą?
– Aš manau, kad po tokių emocingų rungtynių emocinė kova ir taip būtų persikėlus be minutės pertraukėlių. Iš kitos pusės – nuo to buvo mūsų sirgaliams buvo smagiau, jie turėjo minutę ilgiau pašvęsti ir pajusti gerą atmosferą arenoje.
