Šiuos du įspūdingus laimėjimus skiria 25-ri metai. Sutapimas?
„Čia kažkokia fantastika, pasaka. Reiškia, kad tą dieną gimsta kažkokia žvaigždė. Sveikinu Andrių, jis ilgai ėjo per sunkumus, traumas“, – įpėdinį sveikino Romas Ubartas.
Olimpinis čempionas žinojo, kad artėja jo medalio 25-mečio sukaktis, tačiau net neįtarė, jog ši data Lietuvos disko metimui taps mistine.
R. Ubartas sako dar dabar retkarčiais prisimenantis tai, kas 1992-siais įvyko Barselonoje. „Kartais ištrauki tą medalį, pažiūri. Atrodo, atgimsta viskas, po to padedi į stalčių, vėl pamiršti. Aš taip jau supratau, kad su tais prisiminimais gyventi negalima, reikia žiūrėti į priekį“, – pasakojo dabar jaunąją kartą auginantis buvęs sportininkas.
Kai panyra į 25 metų senumo prisiminimus, jis sako prisimenantis du dalykus: paskutinį, nieko nebelėmusį metimą, kai jau žinojo, jog užsikabins olimpinį auksą, ir pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo skambėjusį Lietuvos himną.
Bet laikas bėga ir, kaip sako R. Ubartas, reikia žiūrėti į priekį. Jo pamaina tapo pasaulio disko metimo sektorių užkariavęs Virgilijus Alekna, dabar ant aukščiausios pakylos užlipo ir Andrius Gudžius.
26-rių kauniečiui olimpinis čempionas prognozuoja šviesią ateitį ir tikina, kad savo viršūnę jis pasieks vėliau. Tiek R. Ubartas, tiek ir V. Alekna geriausią savo rezultatą pasiekė būdami 28-rių.
Kai Tokijuje vyks olimpinės žaidynės, A. Gudžiui bus 29-ri. „Tokijuje jis, manau, bus vienas pagrindinių kandidatų. Kai disko metikui yra 29-ri ar 30-imt metų, galima laukti aukštų rezultatų.
Po to žmogus eina į kitą pusę kaip sportininkas. Atrodo, kad jėga išlieka, bet krenta greitis, rezultatai ne mažėja, o pasidaro pastovūs. Andrius turėtų daug pasiekti, neduok dieve, sumaišys traumos“, – šviesą ateitį pasaulio čempionui prognozavo R. Ubartas.
O traumos A. Gudžiui jau buvo sutrukdę. Prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes disko metikas patyrė strestinį kojos lūžį.
Tačiau R. Ubartas nemano, kad, jei būtų pavykę išvengti traumos, lietuvis Brazilijoje galėjo būti tarp favoritų: „Gal ir galėjo laimėti medalį, bet nemanau, kad buvo subrendęs psichologiškai. Kalbėjau su juo ir treneriu, jie sakė, kad, kai kairė koja buvo traumuota, jis pradėjo geriau dirbti su dešine. Tas blogis išėjo į gerą.“
Disko metime svarbu ne tik jėga, bet ir technika. Romas Ubartas sako, kad jo paties naudota technika skiriasi nuo Andriaus Gudžiaus. Pasaulio čempionu savaitgalį tapęs kaunietis, pasak olimpinio čempiono, neturi ilgų rankų, bet gerai išnaudoja greitas kojas, todėl ir jo technika nėra klasikinė.
Pasaulio čempionate Londone A. Gudžius diską numetė 69,21 m, o 1992-siais Barselonoje R. Ubarto mestas įrankis nuskriejo 65,12 m. Matematika – paprasta: 26-rių sportininkas numetė 4,09 m toliau.
„Aplenkė stipriai. Čia priklauso nuo pasiruošimo, nuo dar daug visko. Nemanau, kad buvau blogiau pasiruošęs. Gal buvo labai karšta, drėgna. Jaudinausi, nes finalas buvo po dviejų dienų nuo kvalifikacijos“, – tokį skirtumą aiškino olimpinis čempionas.
Jis taip pat pridėjo, kad keičiasi ir laikai: dabar yra naudojamos kiek kitokios treniruočių metodikos. Paklaustas, ar kada nors lietuvis gali sumušti pasaulio rekordą, kuris šiuo metu yra 74,08 m, Romas Ubartas iškiria ir svarbią detalę – sąlygas, o konkrečiau – vėją. Jei būtų palankus vėjelis, olimpinis čempionas neatmeta rekordo griūties scenarijaus.
Beje, geriausias rezultatas istorijoje buvo pasiektas dar 1984-siais ir priklauso Jurgenui Shultui, kuris tuo metu atstovavo Rytų Vokietijai.
„Disko metimo rekordas – vienas seniausių, o gal ir seniausias pasaulyje, jis buvo pasiektas labai geromis sąlygomis. Mes – diskininkai – meldžiamės gero vėjo, bet toks jis būna tik porą kartų gyvenime“, – pasakojo R. Ubartas.
Šiuo metu 57-rių vyras bando auginti ir jaunąją disko metikų kartą. Kaip vieną perspektyviausių jaunuolių jis išskiria Domantą Pošką. Į klausimą, kada galima tikėtis šio sportininko blyksnio, R. Ubartas reagavo emocionaliai: „Oi kaip aš norėčiau… Jis – jaunas, patyrė keletą traumų šį sezoną, bet jaunystėje galima tai išgyventi ir siekti gerų rezultatų.“
Taip pat treneriu dirbantis olimpinis čempionas paminėjo ir Virgilijaus Aleknos sūnų Mykolą, kuris, būdamas 16-kos, lengvesnį diską meta virš 50-ties metrų, o tai, pasak R. Ubarto, yra geras pasiekimas.