Vis dar tikisi aukso medalių
Lietuviai Kangnungo mieste sužaidė trejas rungtynes. Mūsiškiai startavo pergalingai – 4:2 nugalėjo kroatus ir 4:3 rumunus. Trečiadienį patirtas pirmasis pralaimėjimas – 1:3 nusileista britams.
„Nors abu mačus laimėjome, nepasakyčiau, kad buvome dvigubai geresni. Varžovus nugalėjome po atkaklių kovų. Dauguma grupės komandų labai panašaus lygio. Kalbant apie britus, dar prieš čempionatą žinojome, kad jie – vieni favoritų“, – įvykusias rungtynes komentavo P. Dubrovskis.
Lietuvos rinktinei Korėjoje liko du mačai. Lietuviai penktadienį žais su kroatais, šeštadienį – estais. Pastarieji po pratęsimo 6:5 nugalėjo anglus.
„Įtampos nėra. Visi mūsų vaikinai profesionalai, ruošiasi. Nuotaikos – karingos. Vyrai supranta, kar artimiausi varžovai šiek tiek silpnesni, tad turime gerus šansus užimti prizinę vietą arba net laimėti aukso medalius“, – pasakojo Piotras.
Rinktinės kineziterapeuto teigimu, jaunimas mėgsta skaičiuoti ir žino, kaip turi susiklostyti aplinkybės, norint iškovoti pirmąją vietą. Tuo pačiu visi supranta – pirmiausia varžovus reikia nugalėti patiems.
Aklimatizacija neužtruko
Ketvirtadienį čempionate – poilsio diena. Lietuviai ryte lankėsi didžiausiame senos technikos muziejuje pasaulyje.
Vėliau lietuvių laukė fotosesija. Tokios tradiciškai vyksta kartą per čempionatą.
Po to ledo ritulininkai vyko į treniruotę, dalyvavo savo ir varžovų vaizdo analizėje.
Rinktinė į čempionatą Korėjoje skrido per Stambulą. Lėktuvas su ledo ritulininkais pakilo iš Vilniaus. Komanda Turkijos viešbutyje praleido devynias valandas. Galiausiai – po 10 valandų skrydžio pasiekė Seulą. Po to sekė tris valandas trukusi apie 300 kilometrų kelionė autobusu ir galutinis tikslas – Kangnungas.
„Kelionė nebuvo lengva, bet vaikinai greitai adaptavosi. Nuovargio nesijaučia. Lietuvos ir Korėjos laiko juostos skiriasi šešiomis valandomis, tačiau jauni vaikinų organizmai greitai adaptavosi, komanda gerai miega“, – tikino P. Dubrovskis.
Kasdien valgo tarsi kinietiškame restorane
Kineziterapeutas kurortinį Kangnungą lygina su lietuviškąja Palanga. Skiriasi tik dydžiai. Minėtame Korėjos mieste gyvena apie 200 tūkstančių žmonių. Tiesa, pačioje Pietų Korėjoje – apie 50 milijonų.
„Įsikūrėme prie pat Japonijos jūros. Miestas didelio įspūdžio nepalieka. Mums priimta manyti, kad Korėjoje viskas vau: technologijos, pastatai, „Samsung“... Tačiau čia taip nėra. Vietiniai Kangnungą vadina kaimu. Didžiausios technologijos – sostinėje Seule. Tiesa, jo gerai nematėme, nes, kai nusileidome, buvo tamsu“, – pasakojo Piotras.
Jis pastebėjo, kad 80 procentų vietinių automobilių – korėjietiški. Tai „Hyundai“ ir „Kia“. Beveik visos technologijos taip pat vietinės – „Samsung“.
„Labiausiai stebina elektroniniai klozetai. Jie su įvairiausiais mygtukais. Viskas parašyta korėjiečių kalba. Taigi reikėjo gerai pagalvoti, kaip nuleisti vandenį“, – geros nuotaikos nestokojo P. Dubrovskis.
Jis juokėsi, kad rinktinė kasdien valgo tarsi kiniškame restorane, mat korėjiečių mityba – specifinė. Vietiniai valgo daug aštrių produktų.
Piotro teigimu, didžioji dalis korėjiečių nekalba angliškai. Su tuo teko susidurti ir vietinėje ligoninėje.
Įdomybių netrūksta
Pasak kineziterapeuto, šiuo metu Korėjoje apie 20 laipsnių šilumos. Sąlygos – labai geros, visur dvelkia, kaip Piotras sako, „vokiška tvarka“. Viešbučiai – pakankamai nauji. Arenos taip pat. Jos statytos prieš trejus–penkerius metus.
Lietuvos rinktinė apsistojo itin gražiame kampelyje. „Mūsų viešbutis – ant jūros kranto. Pro vienos pusės langus matome Japonijos jūrą, kitos – didžiulį tvenkinį. Gyvename mini Kuršių nerijoje“, – šypsojosi kineziterapeutas.
Viešbutyje taip pat įsikūrusi Šiaurės Korėjos merginų rinktinė, todėl pastate ir šalia jo visą parą budi apie 30 policijos pareigūnų. Šiaurės Korėjos atstoves visur lydi apsauga.
Ketvirtadienį didžiulio ažiotažo sulaukė Pietų bei Šiaurės Korėjų merginų rinktinių akistata. Ją arenoje stebėjo ir P. Dubrovskis.
Dar viena įdomybė – čempionato metu Olandijos ledo ritulininkė pasipiršo Didžiosios Britanijos atstovei.
Gyvena kineziterapija
Pats P. Dubrovskis dirba su visomis Lietuvos ledo ritulio rinktinėmis. Šios komandos pajėgumą parodo tai, kad nemažai vaikinų gruodį Taline su šalies U-20 ekipa tapo savo diviziono nugalėtojais.
Dauguma U-18 rinktinės narių treniruojasi ir žaidžia užsienyje. Sportininkai pradžioje į savo karjeras investuoja patys. Tikisi, kad juos pastebės.
Rinktinės traumos kol kas nekamuoja. Vienintelė bėda – įplyšęs Tomašo Krukovski piršto raištis. Gynėjas treniruojasi su įtvaru.
Dažniausios ledo ritulininkų traumos – pečių sąnarių. Prieš čempionatą peties raištis įplyšo Ignotui Ragui. Puolėjas į Korėją neišvyko.
„Fiziškai esame pasiruošę pakankamai gerai. Vienintelė bėda – jaunimo psichologija. Jai treneriai skiria labai daug dėmesio“, – pasakojo Piotras.
Jis kelerius metus paraleliai dirbo ir su daugkartiniu šalies futbolo čempionu Vilniaus „Žalgiriu“.
„Iš esmės, visur specifika panaši – paruošti sportininkus rungtynės ir pagydyti po jų. Kitokie atletams skiriami papildai, – lygino 29-erių Piotras. – Kineziteraptijoje viskas priklauso nuo žmogaus. Sritis tobulėja tik kineziterapeutui keliant kvalifikaciją. Kad darbas butų efektyvesnis, reikia vykti į kursus, lavinti įgūdžius, pritaikyti žinias... Taip darau ir aš. Kitaip negaliu. Tiesiog gyvenu tuo.“
P. Dubrovskis daug laiko atokvėpiui neturės – su nacionaline ledo ritulio rinktine balandžio 21-ąją vyks į pasaulio čempionatą Belfaste.
