Po susitikimo net 36 minutes žaidęs Marius Grigonis kalbėjo apie tai, ką dar galima pagerinti prieš artėjančias šios savaitės rungtynes su Madrido „Real“, užsiminė apie ilgas žaidimo minutes bei nuovargį ir pasakė, ką jautė per paskutines Lietuvos ir Danijos rungtynių sekundes.
„Ketvirtame kėlinyje praleidome 4 taškus. Gynyba ir turėjo laimėti, bet sugalvojome gintis tik nuo trečiojo kėlinio. Gal pradedame blogai, gal reikia kažką keisti, nes kai pradedame taip gintis, viskas pasidaro laisviau“, – sakė M.Grigonis.
Atrodo, kad tai buvo darbinė pergalė. Ar tokia kokybė leistų švęsti pergalę Madride?
Visada mūsų stiprybė buvo apsiginti ir bėgti, mesti lengvus tritaškius. Tai kažkur yra pradingę, todėl ir yra žemas rezultatas. Ar užtektų tokio žaidimo kaip ketvirtame kėlinyje prieš Madridą? Manau, kad taip, bet ten yra kita sistema, kitas žaidimas, reikės iš naujo ruoštis.
Marko Simonovičius per pirmus du kėlinius įmetė 16 taškų, bet vėliau nepelnė nei taško. Ką pakeitėte prieš jį?
Reikia analizuoti jo tuos metimus, pradžoje jis tris juos įmetė per Augustiną Rubitą, kai ranką buvo galima pakelti aukščiau ar arčiau. Turime žinoti, ką daro žaidėjai ir turime išnaudoti savo stipriąsias puses. Vėliau tie metimai nebuvo tokie lengvi, todėl ir prametė.
Žaidei daugiausiai per karjerą Eurolygoje, antroje pusėje rungtyniavai praktiškai be keitimų. Ar tai laikas, kiek ir norėtum žaisti? Ar nesijaučia nuovargis?
Tas minutes žaidžiau ne iš gero gyvenimo. Artūras Milaknis turi problemų, Lukas tik grįžęs... Kiekvienas žaidėjas nori daug žaisti, nors tos 36 minutės yra ganėtinai daug, ypač dvigubą savaitę, bet tai buvo ne iš gero gyvenimo. Smagu tiek žaisti, jeigu tik kūnas leis, tai ir žaisime.
Kokių problemų turi A.Milaknis?
Tai turėtų komentuoti daktarai, o ne aš. Manau, kad sužinosite.
Ką reikėtų pagerinti prieš rungtynes su „Real“?
Pačią pradžią. Mes tikrai galime gintis gerai, bet dabar nebuvo užduotas tonas, nėjome į kontaktą. Tritaškių procentą galime pagerinti, nes prametėme daug laisvų metimų. Mūsų stilius yra, kai galime bėgti ir reikia tai susigrąžinti.
Kalbant apie krūvius, dabar žaisite vos ne kas tris dienas. Ar tas nuovargis jaučiasi ir ar daro kažkokią įtaką sezono eigai ir žaidimui? Galbūt dėl to ir pradingo tas bėgimas?
Kažkiek jaučiasi nuovargis. Bent jau man visada jaučiasi ta fizinė duobė, lyginant su sezono pradžia, bet aš ne pirmus metus žaidžiu krepšinį ir žinau, ko man reikia. Tas virusas sukelia daug rungtynių į vieną savaitę, reikia žaisti kas 2-3 dieną, bet aš galiu žaisti kad ir kasdieną, nes reikia džiaugtis, kad galime žaisti ir būtų juokinga, jeigu verktume, jog galime žaisti.
Kokios mintys sukosi rungtynių tarp Lietuvos ir Danijos pabaigoje?
Nebuvo minties, kad būčiau aikštėje, bet paskutinėmis minutėmis suko pilvą, buvo atsistota nuo lovos. Visą laiką palaikau visus, džiaugiuosi, kad nebus laisvos vasaros, nes jos tikrai nereikia. Kol galima žaisti krepšinį, tol nesinori dar turėti tų didelių atostogų. Džiaugiuosi dėl trenerių, visų žaidėjų, dėl Vaido Kariniausko sugrįžimo. Žmonės vis tiek šnekės, bet finale svarbiausia, kad patekome, o dabar žiūrėsime, laukia daug darbo.
