Po rungtynių kalbėjęs Lietuvos rinktinės treneris Rimantas Viktoravičius teigė, jog varžovės buvo aukštesnio pajėgumo, o mūsiškėms galėjo atsiliepti ir fizinis nuovargis.
„Nepavyko drausmingai gintis, buvo daug techninio broko ir bendrai susumavus galvoju, kad tai buvo ir nuovargis – mūsų merginos nėra pajėgios sužaisti dvejas aukšto lygio rungtynes per penkias dienas.
Turėjome pertrauką, mūsų čempionatas galbūt nėra paties aukščiausio lygio, intensyvumas, fizinis pasirengimas nėra tas. Kai Šveicarijos rinktinės žaidėjos žaidžia stipriuose Europos čempionatuose, jų kondicijos yra visai kitos. Tos mūsų merginos, kurios žaidžia užsienyje, ir atrodo šiek tiek geriau“, – sakė treneris.
Jis taip pat pasisakė apie tai, kodėl antrame kėlinyje rinktinė vis dažniau bandė savas atakas pradėti įžaidžiant kamuolį nuo vartų trumpais perdavimais.
„Įžaidinėjome kamuolį, nes kiekvieną kartą jį išmušus, jį prarasdavome. Pabandėme įžaisti kamuolį, kad galbūt pavyktų jį kiek ilgiau palaikyti, bet tai vis tiek mums pavyko sunkiai“, – teigė specialistas.
Apibendrindamas visus rinktinės metus, R. Viktoravičius rado ir pozityvo – bene smagiausiais metų momentais jis įvardino vasarą laimėtą Baltijos taurę bei kiek anksčiau laimėtą turnyrą Armėnijoje.
„Merginoms po rungtynių padėkojau už šiuos metus. Išskyrus pirmą šių rungtynių kėlinį, aš joms didesnių pretenzijų neturiu, jos labai stengėsi, yra labai motyvuotos. Į aikštę išėjusios jos atiduoda viską, labai nori žaisti rinktinėje. Žinoma, norime tų pergalių, bet galvoju, kad tas pergales perkelsime į kitus metus.
Šiemet laimėjome ir Baltijos taurę, turnyrą Armėnijoje, kur žaidėme su maždaug savo pajėgumo komandomis. Laimėta prieš Jordaniją, kuri reitinga yra 60-ta, taškas paimtas iš Kroatijos, kuri yra 54-a. Šiokį tokį žingsnelį į priekį dedame ir nemanau, kad visiems reiktų būti labai pesimistiškiems“, – užbaigė R. Viktoravičius.
