Mindaugas Nikoličius vis dar yra Vilniaus „Žalgirio“ dalininkas, nors Lietuvos čempionų klubą paliko 2017-siais, prisijungęs prie „Gorica“ klubo Kroatijoje. Užsirekomendavęs šiame kukliame klube, nidiškis pakilo karjeros laiptais ir trejus metus dirbo Splito „Hajduk“ sporto direktoriumi.
Po „Hajduk“ vadovybės griūties M. Nikoličius yra be darbo, tačiau vis dažniau jo pavardė iškyla Lenkijos futbolo naujienų antraštėse. Liublino „Motor“, Varšuvos „Legia“ – šie klubai buvo minimi kaip galimos lietuvio tolimesnės karjeros stotelės.
Su goal.pl žurnalistu Piotru Kožminskiu kalbėjęs M. Nikoličius iš pradžių buvo klausiamas apie bene skambiausią šių dienų transferą – Luką Voškovičių, kurį iš „Hajduk“ perka „Tottenham Hotspur“.
„Luka yra vienas talentingiausių futbolininkų pasaulyje savo amžiaus grupėje ir buvo didžiausių Europos klubų akiratyje. Atsimenu, skautai pradėjo jį stebėti, kai jam buvo 14-15 metų. Kroatijoje galioja taisyklės, kad tu negali žaisti pirmoje lygoje iki 16 metų, todėl jis debiutavo „Hajduk“ pagrindinėje komandoje būdamas 16 metų ir dviejų dienų. Tuo metu jį jau stebėjo daugybė skautų. Kai jis pradėjo rodyti savo talentą didesnėje scenoje, didesni „rykliai“ pradėjo suktis aplink.
Galiu pasakyti, kad dauguma didžiųjų Europos klubų norėjo jį įsigyti. Tai labiausiai priklausė nuo jo sprendimo – kuris klubas būtų geriausias jo karjeros vystymuisi. Tai buvo sunkiausias laikotarpis jo tėvams, nes būtent jie daugiausia sprendė ir vedė derybas. Jie priėmė sprendimus labai, labai atsakingai“, – teigė lietuvis.
Žurnalistas M. Nikoličiui paminėjo, kad per savo laikotarpį „Hajduk“ klube iš perėjimų lietuvis uždirbo 35 milijonus. Ar jis patenkintas tokiais skaičiais?
„Visada galima parduoti daugiau ir už brangiau, nes tokiame dideliame klube visada būna užklausų dėl tavo žaidėjų. Ir mes nekalbame apie pasiūlymus, kuriuos atmetėme dėl tam tikrų priežasčių. Žinoma, aš labai patenkintas dauguma sandorių, kuriuos sudarėme, nes, manau, gavome iš jų maksimumą. Kai kuriuos žaidėjus pardavėme už sumas, kurios, nenoriu sakyti, kad buvo permokėta, bet jos tikrai buvo labai geros“, – atviravo M. Nikoličius.
Per savo laikotarpį į „Hajduk“ lietuvis grąžino tokias Kroatijos futbolo legendas kaip Ivanas Perišičius ir Nikola Kaliničius.
„Man, kaip sporto direktoriui, svarbiausias dalykas visada yra komanda, jos darna ir rezultatai, nes galiausiai tai yra komandinis sportas. Iš esmės aš žiūriu, kurie žaidėjai padės mums pasiekti užsibrėžtus tikslus. Visa bendruomenė, „Hajduk“ šeima, daugybė sirgalių ir žmonių aplink mus tiesiog laukia, kada mes tapsime čempionais. Tai yra tikslas, kurio dar nepasiekėme. Tikiu, kad kaip klubas mes tai padarysime netolimoje ateityje. Aš galiu didžiuotis daugeliu žaidėjų, kurie atėjo, nes jie yra labai svarbi šios istorijos dalis“, – sakė M. Nikoličius.
Lietuvis pripažino, kad buvo ir nepasiteisinusių perėjimų.
„Žinoma, tokios istorijos nutinka, – pripažino sporto direktorius. – Kartais žmonės pamiršta visą kontekstą, kai kažkas yra įsigyjamas. Ypač futbole, kartais žaidėjai yra perkami dėl specifinių priežasčių. Ne visi žaidėjai iškart padaro didelę įtaką komandai, nes kai kurie yra perkami rotacijai, kai kurie dėl specifinių poreikių, trenerio vizijos ir žaidimo filosofijos. Kroatijos lyga, ypač žaidžiant už „Hajduk“, nėra lengvas iššūkis. Kaip mes sakome, „trumpikės yra labai sunkios“. Tai yra milžiniškas klubas, didžiulė garbė būti ten ir žaisti už jį. Kita vertus, tai yra labai sunku, nes kiekvienas taškų praradimas, kiekvienas pralaimėjimas yra labai sunkus ir atsigauti užtrunka laiko.
Tu dirbi spaudimo sąlygomis, natūralaus spaudimo, bet man tai yra motyvacija. Kaip sportininkui, tada dar labiau norisi kovoti ir laimėti. Bet, žinoma, yra žaidėjų, kurie nepateisino mūsų lūkesčių. Kartais futbole žaidėjas turi rasti savo klubą. Kartais jis neparodo gero žaidimo viename klube, tada pakeičia klubą ir atsiskleidžia, pelno įvarčius ar puikiai žaidžia gynyboje. Žmonės mėgsta greitai teisti. Žinote, viskas būna juoda arba balta po dviejų rungtynių – ir viskas. Tačiau yra daugybė veiksnių, kodėl tam tikras žaidėjas sėkmingas ar nesėkmingas tam tikrame klube. Tai nereiškia, kad jei jis nebuvo pakankamai geras klube X, jis yra blogas žaidėjas.“
Apibendrindamas laiką „Hajduk“, M. Nikoličius teigė, kad įvykdė 90 proc. viso plano: „Žinoma, trūko titulo, kuris būtų buvęs šio proceso kulminacija. Aš atvykau iš mažo klubo, „Gorica“, kuris tuo metu turėjo 17 taškų pranašumą prieš „Hajduk“.
Pamenu, kai atvykau į Hajduk ir pirmąją savaitę kalbėjausi su pagrindinės komandos žaidėjais, paaiškėjo, kad 80% jų nenorėjo likti klube, nes buvo nusivylę, jie nebuvo laimingi, nes mes žaidėme prastai, buvome penkti turnyre. Bet po 3,5 metų vėl turėjome gerbiamą klubą, kovojantį dėl titulo. Daug žinomų žaidėjų, kuriuos minėjai, norėjo atvykti ir žaisti šiame klube. Manau, kad per šiuos paskutinius metus „Hajduk“ sukūrė stiprią prekės ženklo reputaciją. Šis laikotarpis buvo labai geras.
Žmonės sako, kad čia sunku dirbti, kad tai labai daug streso kelianti aplinka, bet galiu kalbėti tik už save: aš prisiminsiu tik geras dienas, tai buvo nuostabi patirtis. Aš myliu šį regioną, šiuos žmones. Buvo pasiūlymas likti ir toliau dirbti, tačiau pagalvojau, kad geriausia klubo ateičiai būtų naujas pradžia, galbūt atvykę nauji žmonės padėtų. Bet norėčiau vieną dieną sugrįžti į šį klubą ir atiduoti viską už šias spalvas. Laimėti kažką už šiuos sirgalius, nes jie to nusipelnė.“
Paprašytas palyginti Lietuvos, Škotijos, Kroatijos lygas, M. Nikoličius pažymėjo, jog skirtumai yra milžiniški.
„Negalima galvoti, kad atvykus į kitą šalį viskas bus lengva. Turi prisitaikyti, kaip mes kalbėjome apie žaidėją, kuris ateina į tam tikrą klubą tam tikru metu. Tas pats ir su direktoriumi, pirmininku ir kitais. Mažos detalės yra labai svarbios. Pavyzdžiui, Škotijoje patyriau nepaprastą kultūrą, ten jautiesi futbolas, kurį klubai kūrė prieš 150 metų. Tai tikrai puiki tradicija. Galbūt kai kurie klubai neturi tokių didelių stadionų, tiek daug žmonių tribūnose, bet futbolo dvasia ten nuostabi“, – pasakojo lietuvis.
Jis neslėpė, kad kalbėjosi su „Motor“ klubo savininku, tačiau galiausiai buvo nuspręsta bendradarbiavimo nepradėti.
„Su savininku nusprendėme, kad tai nėra tinkamas laikas arba kelias nei man, nei jam. Kalbėjomės bendrai, buvo keletas malonių pokalbių per „Zoom“, telefonu, gyvai. Mes praleidome šiek tiek laiko kartu. Turiu gerą nuomonę apie Jakubą. Mane sužavėjo „Motor“, buvau vieneriose jų rungtynėse“, – neišsiplėtė M. Nikoličius.
Sporto direktoriaus Lenkijoje šiuo metu ieško „Rakow“ ir „Legia“ klubai.
„Žinoma, tai būtų įdomu. Apskritai turiu daug užklausų ir pokalbių iš įvairių krypčių. Turėčiau pasirinkti geriausią kelią savo karjerai, bet jei kalbame apie „Ekstraklasa“ klubus, tai būtų labai įdomu, tai būtų žingsnis į priekį. Lenkija didelė šalis, didelė lyga, puikios galimybės. Taip pat tikiu, kad su savo kontaktų tinklu, su žiniomis ir patirtimi, kurią įgijau per 20 metų, galėčiau padaryti skirtumą. Lygoje, kur daugelis klubų turi panašius biudžetus, reikalingos smulkmenos, ir tikiu, kad galiu padaryti tokį skirtumą“, – kalbėjo M. Nikoličius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
