Legendinio Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas per itin trumpą laiką padarė tokį šuolį, kokio nesitikėjo ir pats tėtis.
Praėjusiais metais M. Alekna triumfavo pasaulio jaunimo čempionate, o dar prieš tai – Europos jaunimo čempionate. O štai po metų – vyrų pasaulio čempionato sidabro medalis.
„Iš tikrųjų – smagu. Tas medalis... Prieš sezoną tikrai nesitikėjau taip aukštai kilti ir užimti antrąją vietą. Labai smagu ir pačiam kiek netikėta“, – trumpai apibūdino savo jausmą po triumfo diskininkas M. Alekna.
Tarp žmonių, kurie oro uoste pasitiko sportininką, buvo ne tik paprasti žmonės, bet ir artimiausi, tarp kurių buvo ir M. Aleknos mama. Ji akcentavo, kad Mykolui papildomo spaudimo šeima nedavė, o tam pritarė ir pats atletas.
„To spaudimo iš tikrųjų nebuvo. Visi tik palaikė ir tokio rezultato per daug nesitikėjo. Rezultatų galima siekti ir per daug neįsitempiant“, – kalbėjo M. Alekna.
Portalas tv3.lt pateikia pokalbį su jaunuoju Lietuvos sportininku. M. Alekna kalba apie lengvosios atletikos Europos čempionatą, studijas JAV ir varžovų pajėgumą.
– Ar prieš Europos čempionatą gali atsirasti papildomas spaudimas? Ar papildomos naštos nėra?
– Neužsikraunu, tikrai (papildomos naštos – aut. past.). To spaudimo nelabai ir jaučiu.
– Kokią įtaką daro vos kelių savaičių tarpas tarp pasaulio ir Europos čempionatų?
– Dar yra apie tris savaites pasiruošimui. Aš manau, kad to laiko yra pakankamai. Dabar keturias, penkias dienas pailsėjau ir dar iki pirmadienio pailsėsiu, o pirmadienį kibsime į darbus ir pradėsiu ruoštis Europos čempionatui.
– Kaip gali dėliotis šešios europiečių vietos, kurie pasaulio čempionate pateko į stipriausiųjų aštuntuką?
– Aš manau, kad Danielius Stahlis gali pasirodyti kur kas geriau, nei jam pavyko padaryti pasaulio čempionate. Taip pat ir Simonas Petterssonas. Manau, kad tos vietos tikrai gali keistis ir pirmos trys vietos tikrai yra nenuspėjamos.
– Konkurentai atrodė kur kas sunkesni – kokie yra jūsų koziriai?
– Sakyčiau, kad greitis, atletiškumas ir metimo technika.
– Kiek padėjo metai JAV?
– Metai JAV tikrai labai padėjo. Išmokau gyventi savarankiškai ir nebuvo mano trenerio Manto Jusio šalia. Susipažinau su nauju treneriu Mohamadu Saatara – mums kartu iš tikrųjų sekasi labai gerai dirbti Amerikoje. Aš manau, kad tas darbas kartu (su treneriu JAV – aut. past.) prisidėjo prie mano sėkmės.
– Dėl to, kad studijuoji JAV, negali pretenduoti į prizinį varžybų fondą. Ar su treneriais bandysite spręsti šią problemą?
– Dar kol kas apie tai nelabai galvoju. Mėgaujuosi pergale, o paskui šnekėsime su treneriu ir bus matyti, kaip viskas keisis.
– Negalėsite gauti šios antros vietos premijos?
– Dėl to 100 procentų nesu tikras.
– Sakėte, kad nejaučiate spaudimo, bet tokie rezultatai be spaudimo neateina. Kas yra didžiausias jūsų spaudėjas?
– Sakyčiau, kad aš pats. Man atrodo, kad tas noras pačiam pakovoti su stipriausiais, noras juos nugalėti – tai yra ta ugnelė, kuri man padeda pasiekti aukštų rezultatų ir paspausti save sunkiausiose situacijose bei tobulėti.
– Ar galite nusviesti diską toliau?
– Manau, kad galima. Tikrai (šypsosi – aut. past.). Sportuoti planuoju ne vienerius metus, tad tą asmeninį rekordą pagerinti pavyks.
– Kokių dar tikslų turite tiek šiame sezone, tiek savo karjeroje?
– Visada buvo tikslas kuo geriau pasirodyti tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose. Dar liko Europos čempionatas – būtų labai smagu iškovoti medalį, bet kaip sakau – labai sunku kažką nuspėti, nes turime labai daug stiprių disko metikų. Karjeroje – tikslų dar yra ne vienas ir ne du.