Trys svarbiausios dviratininko savybės
„Dviračių sporte pirmiausiai turi būti fiziškai stiprus. Tačiau reikia ir galvą ant pečių turėti, nes fizinis pasiruošimas varžybose visko nelemia – reikia galvoti kaip ir kada paskirstyti jėgas, tinkamu laiku priimti reikiamą taktinį sprendimą. Be to, reikia ir psichologinės ištvermės, nes intensyviai dirbti tenka kiekvieną dieną, o rezultatai pasirodo tik kartkartėmis“, – vardina R. Navardauskas, kurio gyvenimo rutina – sunkios kasdienės treniruotės.
„Jeigu diena lengva, treniruotes metu nuvažiuojame apie 30–45 km. Jeigu diena sudėtingesnė – miname 6–7 valandas, per kurias nuvažiuojame 150, 180, kartais ir visus 200 km. Atstumas priklauso nuo vėjo, tempo, treniruotės pobūdžio.
Ilgiausias atstumas, kurį man teko numinti varžybose – 294 km per vieną dieną. Tokį atstumą nuvažiuoji per septynias valandas. Tiesa, prieš tai dar treniruotėse tiek pat mini, nes tokioms varžyboms reikia rimtai pasiruošti“, – pasakoja R. Navardauskas, kuris 2015 m. buvo paskelbtas geriausiu Lietuvos sportininku.
Kiek tiksliai kilometrų numina per sezoną dviratininkas negali pasakyti, tačiau sako, kad apie 300 000 km – tiek, kiek ir kiti sportininkai profesionalai.
Vėjas, karštis, ištvermė ir komandinė dvasia
R. Navardausko teigimu, tikrosios varžybos prasideda kai sportininkai numina 200 km – po jų svarbiausias dalykas tampa ištvermė ir dar kartą ištvermė. Dviratininkui važiuoti tenka skirtingose valstybėse ir kiekviena jų turi ypatybių prie kurių tenka taikytis.
„Pavyzdžiui, Italijoje nėra šoninių vėjų, šilta, tačiau čia – dideli kalnai ir slidūs keliai. Tokie patys keliai ir Ispanijoje, kurioje be to dažnai būna labai karšta, o karštį per varžybas ištverti nėra paprasta. Vokietijoje kalnai nedidukai, tačiau labai vargina šoninis vėjas. Kiekvienos varžybos išskirtinės ir kiekvienoms tenka iš anksto ruoštis“, – pasakoja dviratininkas.
Dviračių sporte svarbus ir komandinis darbas. Tas ypač ryšku, kai komandos nariams tenka pavalgyti. „Per varžybas maistą gauname iš šalia važiuojančio automobilio. Vienas komandos narys važiuoja į galą ir iš mašinos susirenka maistą, gertuves. Tai nėra paprasta, nes ant drabužių yra tik tyrs kišenės, o komandoje – aštuoni žmonės. Per varžybas vienas komandos narys vis važiuoja į galą ir veža maistą, per kitas varžybas – kitas narys. Toks komandinis darbas“, – teigia sportininkas.
„Pas mus buvo tik dvi sporto šakos: futbolas ir dviračiai“
Dviračių sportą daugkartinis šalies plento lenktynių čempionas atrado atsitiktinai. „Tai atsitiko prieš 19 metų. Draugas pasiūlė išbandyti dviračių sportą. Pas mus buvo tik dvi sporto šakos: futbolas ir dviračiai. Dviračiai man pasirodė įdomesni. Tėvams iš pradžių tai nelabai patiko – jie norėjo, kad daugiau laiko skirčiau mokslams. Tačiau man ir patiko, ir sekėsi, o kol sekėsi, norėjosi judėti vis aukštyn ir aukštyn.
Pirmasis mano dviratis buvo su pagalbiniais ratukais, man buvo 3–4 metai, kai pradėjau kambaryje mėginti sukti ratus su juo“, – prisimena A. Navardauskas.
Mokykloje sportas iš dviratininko reikalaudavo daug jėgų ir atsidavimo. Keltis tekdavo septintą ryto, po valandos prasidėdavo pamokos, po jų – kasdienė treniruotė. Namuose sportininkas atsidurdavo 18–19 h, laiko ir jėgų likdavo namų darbams. Kitą dieną vėl viskas iš naujo.
Norintiems siekti sportininko karjeros ar turintiems kitų didelių ketinimų, R. Navardauskas pirmiausia sako niekada nepasiduoti. „Nenuleiskite rankų. Niekados nemaniau, kad būsiu profesionalas ar pasieksiu aukštų rezultatų, o visa tai įvyko. Svarbiausia – nenustoti svajoti ir siekti savo tikslo.“
R. Navardauskui – mokinių iššūkis
Daugiau apie dviračių sporto ypatybes, įdomybes bei iššūkius R. Navardauskas pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kuri šeštadienį 10.30 val. bus rodoma per kanalą TV6. Dviratininkas taip pat varžysis su laidos vedėju Mindaugu Ponomariovu-Oziu – jiems užduotis sugalvojo Lietuvos mokiniai.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
