Lietuvos futbolo rinktinė baigė 2012 metų Europos pirmenybių atrankos turnyrą triuškinamu pralaimėjimu čekams. Surinkusi vos 5 taškus, mūsų šalies ekipa grupėje užėmė ketvirtą vietą, aplenkusi tik Lichtenšteino komandą.
Daugelis tokį pasirodymą vertino kaip antrą iš blogiausių nacionalinės ekipos pasirodymų po 2000-2001 metais žaisto atrankos ciklo.
Mes nekaltinome iš karto po paskutinių rungtynių su čekais atsistatydinusio Lietuvos rinkinės vyr. trenerio Raimondo Žutauto. Kalbėjomės ne vien apie praeitį – kas buvo, bet ir apie ateitį – kaip šalies futbolui atsigauti
- Pradėkime nuo turbūt tradicinio klausimo – kaip pats įvertintumėte rinktinės pasiekimus jums vadovaujant?
- Kalbėsiu paprastai. Būčiau ne aš, o Jonas ar Antanas. Na gal būtų jam kažkur pasisekę kažkiek su tuo Lichtenšteinu. O su kitais? Ar manot, kad būtų? Mūsų grupė kokia juk buvo...
- Dėl tų dviejų rungtynių su Lichtenšteinu ir girdima daugiausia kritikos treneriui...
- Girdėjau tai. Sako – pusė Lietuvos klubų apžaistų Lichtenšteino rinktinę? Aš galiu atsakyti – nė vienas centro nepereitų.
Lichtenšteino klubo „Vaduz“, kuris žaidžia pirmojoje Šveicarijos lygoje, biudžetas yra 4 mln. eurų. Tiek nesurinktum visos Lietuvos klubų biudžetus sudėjus...
- Teigiate, kad Lietuvos rinktinė silpnesnė už Lichtenšteino?
- Pagal žaidėjų individualias savybes, pagal tai, kokiuose klubuose jie žaidžia, mes turėtume būti stipresni. Bet kai pridedi charakterį ir norą atstovauti savo šaliai, tai stipresnis tampa Lichtenšteinas...
- Pagrindinė bėda – nusiteikimas rungtynėms?
- Nematau aš pas tuos žaidėjus, kurie atvažiuoja iš užsienio tokio nusiteikimo, kad jie už Lietuvą galėtų pasiaukoti. Bent jau daugumos. Taip – yra Deividas Šemberas, kuris pergyvena dėl kiekvieno rezultato, bet gali ant pirštų suskaičiuoti, kiek yra tokių žaidėjų, kurie už rinkinę atsiduoda šimtu procentų.
- Raimondo Žutauto – žaidėjo laikais buvo kitaip?
- Kai mane į rinktinę kviesdavo, aš kaudavausi iš paskutiniųjų. Paskui, kai žaidžiau Haifos „Maccabi“, atvažiavau į stovyklą Kipre ir per draugiškas rungtynes gavau traumą. Devyniems mėnesiams. Tada klubo prezidentas man tiek moralų atskaitė... Ir rinktinė mane tada buvo užmiršusi lygiai 10 mėnesių. Gal du kartus iš Lietuvos paskambino – „kaip gyveni?“ . Kai pamatė, kad vėl jau žaidžiu, tada ėmė manimi domėtis. Tai tada tas patriotizmas ir dingsta...
- Galbūt ir dabartiniams žaidėjams panašiai?
- Yra dar viena. Tik Ramūnas Radavičius ir D. Šemberas žaidė klube, kurie siekia aukščiausių tikslų. Visi kiti žaidė vidutiniuose klubuose, kur nėra tiek svarbu ar jie laimi, ar ne. Ir tokie žaidėjai, pripratę neturėti motyvacijos susirenka į rinktinę. 19 iš 21... Ir dėl to jiems trūksta tos dvasios, kad svarbios yra kiekvienos rungtynės.
- Kokia tada išeitis?
- Rinktinė bus stipri tik tada, kai sustiprės Lietuvos čempionatas. Jeigu toliau kviesime žaidėjus iš užsienio klubų, kurie tai žaidžia, tai nežaidžia, tai nieko gero nebus. Komandos pagrindas turėtų būti iš Lietuvos čempionato. Pridūrus prie jų kelis geriausius užsienyje žaidžiančius futbolininkus, kuri iš tiesų rungtyniauja, o ne sėdi ant atsarginių suolelio.
- Tikitės, kad Lietuvos pirmenybės gali kada nors būti tokios stiprios?
- Jeigu priimsime teisingus sprendimus
- Kokie tie sprendimai turėtų būti?
- Lietuvos futbolo federacija turėtų įpareigoti klubų savininkus, kurie samdo užsieniečius, paimti iš Futbolo akademijos geriausius vaikus ir pakeisti varžybų įstatus.Turėtų būti reikalavimas, kad komandoje žaistų du ar vienas jauni vietiniai futbolininkai. Man aiškina, kad tai neteisėta. Bet jeigu tai gali daryti kai kurios kitos šalys, tai ir pas mus tai įmanoma.
- Betgi nacionalinė akademija geriausius žaidėjus išsiunčia į užsienį...
- Jie jų nesiųstų, jei Lietuvos klubai galėtų pasiūlyti bent panašius pinigus, kokius siūlo Romos „Lazio“ – nuo 1000 iki 2000 eurų.
- Manote, kad „Ekranas“ kada nors galės pasivaržyti su „Lazio“?
- Lengvai gali varžytis. „Lazio“ Aurimui Vilkaičiui moka gal 1000 eurų per mėnesį. Ką „Ekranas“ neturi sumokėti 3000 litų? O jis tame „Lazio“ ir nežaidžia, yra kažkokioje „Padova“, bet net ten nežaidžia, atvažiuoja baisios formos. Viskas – jau jis sugadintas.
- Manote, kad yra blogiau, jei jaunas futbolininkas išvažiuoja į užsienį?
- Žinoma – blogiau. Jeigu jis priklauso „Lazio“, tai dar nereiškia, kad jis žaidžia geriau už, pavyzdžiui, Edgarą Žarskį. Ar Tadas Kijanskas pradėjo geriau žaisti tada, kai iš Vilniaus „Vėtros“ išvažiavo į užsienį? Ar Edgarą Jankauską reikėjo pakviesti į rinkinę tik tada, kai jis išėjo į Maskvos CSKA? „Žalgiryje“ jis buvo blogesnis žaidėjas? Estai ir latviai mums rodo puikų pavyzdį. Mums reikia sugrąžint visus į Lietuvą, kiek mums tai leidžia galimybės.
- Manote, kad futbolo bendruomenė jums pritartų?
- Aš kalbėjau su federacija, bandžiau pasakyt: užmirškime visuomenę, spaudą, siekime rezultato, nekreipkime dėmesio. Kaip pasieksime rezultatą, ir spauda ir visuomenė bus patenkinta. Bet manęs neišgirdo.
- Bet pats, kaip treneris juk galėjote kviesti daugiau žaidėjų iš A lygos ir nekviesti tų, kurių nusiteikimas žaisti rinktinėje nėra pakankamas...
- Aš paduodavau žaidėjų sąrašą rinktinių direktoriui, jis paduodavo aukščiau. Ateina atsakymas – ne, reikia dar šitą ir šitą pakviesti. Nes kitaip – ką parašys spauda? Man tai kas – tegu ji rašo ką nori, bet man sako – ne tu neeksperimentuok, daryk, kaip visada, nereikia pyktis. Na nereikia, tai nereikia, ką aš galiu padaryt tada? Žiniasklaida spaudžia mūsų vadovus. Suprantu – rezultatų nėra. Nei nacionalinės rinktinės, nei jaunimo. Bet nereikia reikalauti iš mūsų rezultatų – nesame futbolo šalis. Ir jei mes įsivaizduojam, kad pasaulio čempionato atrankoje mūsų grupė (Graikija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Lichtenšteinas) bus lengva, tai mes labai apsirinkame.
- Tai kokios mums tada reikia grupės?
- Nereikia žiūrėti į jokias grupes. Reikia patiems savyje susitvarkyt. Kad žaidėjus kaip nors motyvuotume. Arba jų visų atsisakyti ir visiems pralaimėti kokius tris metus, kad po to turėtume jauną susižaidusią komandą.
- Ar tada jau galėtume siekti aukštų tikslų?
- Gerai viename interviu yra pasakęs LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras. Lietuva yra tokio potencialo šalis, kad gerą komandą mes galime turėti tik kas kokius penkerius metus. Dabar yra duobė ir, mano manymu, ji baigsis, kai rinktinėje galės žaisti 1993-iųjų gimimo akademikai. Po kokių ketverių metų. Ir esu įsitikinęs, kad futbolas Lietuvoje atsigaus. Tik duokite mums laiko ir nespauskite mūsų: žaidėjų, trenerių, federacijos.
- Jūs pats kur linkstate? Treniruosite? Užsiimsite futbolo verslu?
- Ne. Koks gali būti verslas – futbolas? Aš negirdėjau, kad Lietuvoje futbolas kur nors būtų verslas. Išlaidų jame tikrai visada bus daugiau, negu pelno.
- Spauda rašė, kad turite pasiūlymų dirbti treneriu iš Izraelio, Lenkijos...
- Situacija yra tokia: kai gausiu konkretų pasiūlymą pasirašyti sutartį, tai tada jį laikysiu realiu. Bet dabar buvo taip – paskambino: ar norėtum atvažiuot? Sakau – taip. O toks pasiūlymas, kur apsigalvojo, paliko kuriam laikui trenerį ir laukia dar.
Rezultatai
Visos R. Žutauto treniruojamos rinktinės rungtynės:
Ukraina – Lietuva 4:0;
Lietuva – Latvija 0:0;
Lietuva – Estija 2:0;
Lietuva – Škotija 0:0;
Čekija – Lietuva 0:1;
Ispanija – Lietuva 3:1;
Vengrija – Lietuva 2:0;
Lietuva – Lenkija 2:0;
Lietuva – Ispanija 1:3;
Lichtenšteinas – Lietuva 2:0;
Norvegija – Lietuva 1:0;
Lietuva – Armėnija 3:0;
Lietuva – Lichtenšteinas 0:0;
Škotija – Lietuva 1:0;
Lietuva – Čekija 1:4.
