Vienai dienai į Lietuvą grįžusi garsiausia mūsų šalies plaukikė Rūta Meilutytė įpročių nekeičia – ankstyvą trečiadienio rytą kartu su treneriu Jonathanu Ruddu dalyvavo treniruotėje Lazdynų baseine. Penkiolikmetė olimpinė čempionė apgailestavo dėl apverktinos pastarojo būklės.
„Čia vyko pirmasis mano Lietuvos plaukimo čempionatas, kai buvau maža. Geri prisiminimai. Tikriausiai beveik nepasikeitė. Net pablogėjo baseino būklė“, - po dviejų valandų treniruotės kalbėjo R. Meilutytė. Jos trečiadienį laukia įtempta dienotvarkė – laukia vizitas pas Premjerą Algirdą Butkevičių, o vakare – geriausių sportininkų apdovanojimai.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento, loterijų firmos „Olifėja“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ surengtuose oficialiuose geriausių Lietuvos sportininkų rinkimuose triumfavusiai plaukikei bus įteikta S. Kuzmos sukurta skulptūra „Šaulys“ ir piniginis 30 tūkst. litų. prizas.
„Labai apsidžiaugiau. Smagu, kad Lietuvos žmonės vertina mano darbą ir pastangas. Didžiulis man laimėjimas ir įvertinimas. Labai ačiū“, - kalbėjo internete džiugią žinią perskaičiusi R. Meilutytė.
– Treniruotė nuo 6 val. ryto – įprasta praktika?
– Žinoma. Keturis kartus per savaitę panašiu laiku pradedame treniruotę. Miegas ima, nes su Didžiąja Britanija yra dviejų valandų skirtumas. Iš pradžių neužmigau, ryte sunkiau buvo, bet išgėriau kavos ir truputį geriau pasijutau.
– Pati tokį režimą renkatės ar treneris reikalauja?
– Ir pati, ir reikia. Negaliu išsimušti iš ritmo. Ruošiamės varžyboms ir stengiamės išpildyti programą iki galo.
– Per šventes kažkiek pasikeitė ritmas?
– Pasikeitė. Pora dienų pailsėjau namie, nebuvo treniruočių, atsipūčiau pas močiutę su šeima, pavalgiau skaniai, dabar vėl prie darbų ir mokyklos.
– O kaip Naujuosius metus sutikote?
– Gražiai, su draugais. Plimute. Į Londoną nevažiavau, nes kitą dieną treniruotė buvo.
– Žurnalistų esate vadinama išskirtine...
– Nežinau, aš sau – normali.
– Iki 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordo pačiai trūksta 0,76 sek. (priklauso amerikietei Jessicai Hardy 2009 metai, 1 min. 4,45 sek.) Ar tai daug?
– Žinant, kad praėjusiais metais savo asmeninį rezultatą pagerinau kone dviem sekundėmis, skirtumas gal ir neatrodo toks didelis. Žiūrėsime, kaip ten bus. Svarbiausia man – toliau gerinti asmeninį pasiekimą. Manau, iki Rio de Žaneiro olimpiados „nusimesti“ tas 0,76 sekundės nėra labai sunku, bet negali žinoti, gal ir kas nors kitas pagerins pasaulio rekordą.
– Ar skiriasi treniruotė čia, Vilniuje, nuo Plimuto?
– Nelabai. Tradicinė treniruotė. Gal šiek tiek lengvesnė. Kažką panašaus darome. Vanduo čia gal net geresnės temperatūros nei Anglijoje.
– Kiek per treniruotę vidutiniškai nuplaukiate?
– Skirtingos treniruotės ir skirtingi atstumai. Gali būti nuo 4 iki 7 km.
– Kokios bus artimiausios varžybos?
– Šį mėnesį po dviejų savaičių vyksime į Liuksemburgą, pažiūrėsime, kokie rezultatai sezono pradžioje, o vėliau nežinau. Šios varžybos vyksta kiekvienais metais, visada dalyvajame, tik pernai praleidome.
– Daug kartų teko lankytis Lazdynų baseine?
– Žinoma. Čia vyko mano pirmasis Lietuvos čempionatas, kai dar buvau maža. Geri prisiminimai, aštuntame take plaukiau.
– Kas nors pasikeitė?
– Tikriausiai beveik nepasikeitė. Net pablogėjo baseino būklė. Gaila, žinant, kad perspektyvūs sportininkai čia treniruojasi. Jaunas plaukikas Povilas Strazdas, tikrai galintis patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, ruošiasi čia. Žiūrint į sąlygas – gaila matyti. Jie negali pilnai įgyvendinti savo treniruočių tikslų. Net vėliavėlių nėra ties penkių metrų riba – reikia į lubas žiūrėti ir lempas skaičiuoti, kad į sieną neatsitrenktum. O nežinau ar salė apskritai čia yra. Norėtųsi, kad sąlygos būtų nors kažkiek geresnės.
– Kaip žiūrite į 200 m ilgio rungtį – varžovės jau plaukė?
– Gerai. Po truputį mėginame, bet tikrai ne pasaulio čempionate. Kokiose vietinėse varžybose išmėginsime. Šiaip 200 m nesiruošiam. Laisvas stilius? Patinka. Pamaišau treniruotėse. Šiek tiek skiriasi – brasu labiau techninis plaukimas, o krauliu plaukiančios moterys labai stiprios ir pajėgios. Čia dominuoja jėga ir galingumas. Su amžiumi gal geriau seksis.
– O kaip sekasi plaukti 200 m kompleksiniu būdu ilgajame baseine?
– Nežinau. Nemanau, kad būčiau patekus į finalą olimpiadoje. Nesu plaukus ilgajame baseine. Lietuvos čempionate trumpajame pasigerinau savo laiką. Svarbiausia mano rungtis – plaukimas krūtine.
– Ar yra akcentų treniruotėse?
– Visada yra ką patobulinti. Žinoma, dirbame.
– Kas psichologiškai rengia pačią?
– Nežinau, specialių psichologinių treniruočių neturiu.
– Kokia kasdieninė pačios rutina Plimute?
– Treniruotė, mokykla, treniruotė, namai. Savaitgaliais laisviau. Nėra laiko kažkur eiti. Įsivažiuoji į kasdienę rutiną. Ne kiekvieną dieną turiu po dvi treniruotes. Viena treniruotė trunka apie 2 valandas.
– Jau beveik pusmetį esate garsiausia Lietuvos mergina...
– Nežinau. Niekas per daug nepasikeitė.
– Koks dar tikslas?
– Man dar tik 15 metų. Nežinau, kiek karjeros metų dar turėsiu, bet sieksiu kuo daugiau. Jei pabaigoje karjeros žinosiu, kad viską padariau, bus gerai.
Geriausi 2012 metų Lietuvos sportininkai
1. Rūta Meilutytė (plaukimas) – olimpinė čempionė (100 m krūtine), dukart pasaulio čempionė ir vicečempionė (trumpajame baseine), Europos rekordininkė - 13 249 tšk.
2. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) – olimpinė čempionė, Europos čempionė, pasaulio taurės laimėtoja - 4445 tšk.
3. Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) – olimpinis vicečempionas, Europos čempionato bronzos laimėtojas (200 m vienviete kanoja) - 2757 tšk.
4. Evaldas Petrauskas (boksas) – olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas (svorio kategorija iki 60 kg) - 2376 tšk.
5. Aleksandras Kazakevičius (graikų-romėnų imtynės) – olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas, Europos čempionato bronzos laimėtojas (svorio kategorija iki 74 kg) - 1907 tšk.
6. Jonas Valančiūnas (krepšinis, geriausias 2012 m. Lietuvos krepšininkas) - 1858 tšk.
7. Simona Krupeckaitė (dviračių trekas) – pasaulio vicečempionė (sprintas), Europos čempionė (keirinas) ir bronzos (sprintas) laimėtoja, olimpinių žaidynių 5-osios vietos laimėtoja (sprintas) - 1843 tšk.
8. Gintarė Scheidt (buriavimas) – pasaulio čempionė, olimpinių žaidynių 6-osios vietos laimėtoja („Laser Radial“ klasė) - 1446 tšk.
9. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) – olimpinių žaidynių 4-osios vietos laimėtojas, Deimantinės lygos varžybų 2-osios vietos laimėtojas (disko metimas) - 1417 tšk.
10. Austra Skujytė (lengvoji atletika) – olimpinių žaidynių 5-osios vietos laimėtoja (septynkovė), pasaulio uždarų patalpų čempionato bronzos laimėtoja (penkiakovė) - 1269 tšk.
