Su Kauno „Žalgiriu“ dviejų metų sutartį, su galimybe pratęsti dar vieneriems, pasirašęs Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Robertas Javtokas labai džiaugėsi grįžęs į Lietuvą. „Visada norėjau žaisti Lietuvoje. Buvo variantai svarstomi, bet Lietuvos variantas visuomet aukščiau“, – pirmadienį kalbėjo 31 metų 211 cm ūgio krepšininkas.
Kartu su Lietuvos rinktinės treneriu Robertu Kuncaičiu Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs R. Javtokas pasakojo, kad ispanai siūlė pasilikti, tačiau turėdamas užanty galimybę grįžti į Lietuvą, jis atsisakė.
– Kodėl pasirinkote „Žalgirį“? – žurnalistai paklausė R. Javtoką.
– Iš Lietuvos klubų „Žalgiris“ buvo vienintelis, kuris manimi domėjosi. Kodėl būtent čia? Nežinau. Tikiuosi gauti žaidimo laiko, būsiu naudingas komandai. Čia yra daug stiprių pajėgių lietuvių, yra šansas kažką laimėti, reikia sukurti komandoje atmosferą ir „pojechala“...
– Ispanijoje šilčiau...
– Ne vien oras viską lemia. Penkis sezonus žaidžiau svetur. Nesakau, kad turėjau problemų. Buvo nauja patirtis ir ten smagu buvo žaisti, pripratau. Taičau Lietuvoje šeima, draugai, tėvai, sirgaliai, aplinka, daug faktorių...
– Daugiau legionieriaus duonos nenori ragausite?
– Nesakau, kad niekur nevažiuosiu. Ne viskas nuo manęs priklauso.
– Ar įsivaizdavote prieš 7-8 metus, kad teks atstovauti kitai barikadų pusei čia Lietuvoje (ne „Lietuvos ryto“, o „Žalgirio“ ekipai)?
– Neįsivaizdavau. Kai esi „užsivedęs“, tikrai negalvoji eiti į „Žalgirį“, kuris tuomet buvo mirtinas priešas. Bet praeina metai, tampi profesionalu. Man pirmiausiai Lietuva svarbiau, o ne atskiras miestas. Esu šiaulietis, tai gal man ten reikėtų žaisti? Jeigu būtų sąlygos ir galimybės, žaisčiau ir ten...
– Renkantis klubą treneris buvo svarbus kriterijus?
– Žinoma. Kalbėjau su keliais žalgiriečiais. Jie apie trenerį buvo geros nuomonės. Girdėjau vien gera. Kol pats nesitreniravau, nežinau, bet atsiliepimai geri. Kai eina metai, svarbu ir kažką laimėti, o ne vien patekti į gerą komandą ir uždirbti pinigus. Valensijos komanda nežaidžia Eurolygoje, tai daug lėmė.
– „Žalgiriui“ teko už jus sumokėti išpirką?
– Taip. Jau ko ko, bet pinigų jie turi kaip šieno... (juokiasi)
– Kas nutiko rankai?
– Nieko. Išpjovė šeštą pirštą (juokiasi). Iš tikrųjų padarė lengvą operaciją, kuri per pora savaičių sugis. Čia tas pats kaip Simui Jasaičiui – augliukas.
– Kodėl su Valensijos komanda nepasisekė atkrintamosiose varžybose?
– Problemų daug. Teisėjai „nepatraukė“... (juokiasi). Pralaimėti paskutinei Ispanijos čempionato komandai ne gėda, nes su visomis turi kovoti 100 proc. Nesužaidėme taip, kaip norėjome, nuovargis prisidėjo, todėl ir nepasisekė...
– Ispaniškai lengvai kalbate?
– Ne. Galiu užsisakyti alaus restorane. Komandoje visi angliškai kalbėjo. Dukra moka ispaniškai.
– Kokie planai? Ar besiilsėdamas svorio nepriaugsite?
– Man kita problema – kai nieko neveiki svoris krenta. Pora savaičių ilsėsiuosi, nes su tokia ranka dar nieko negaliu daryti, tačiau sportuosiu. Nenoriu į rinktinės stovyklą atvykti nepasirengęs, kaip iš paplūdimio. Būtų ir pačiam sunkiau ir traumos nuo to prasideda. Palaikysiu sportinę formą.
– Ar Valensijoje teko stebėti futbolą ir bendrauti su Mariumi Stankevičiumi?
– Futbolas patinka. Nežiūriu visų rungtynių. Su Mariumi susidraugavome, eidavau į rungtynes, kai laisvas būdavau. Nebuvau matęs tokio lygio rungtynių. Buvau ir „Real“ – „Barcelona“ dvikovoje, kuri vyko Valensijoje. Labai patiko...
– Ar teko girdėti apie garsųjį „Žalgirio“ lapelį?
– Teko. Visa Europa tikriausiai girdėjo. Pamatysime, ar iš tikrųjų taip yra.
– 5 metus nežaidėte Lietuvoje. Kaip galvojate, ar krepšinio lygis čia pakilo?
– Ką sužinojau iš spaudos, manau, kad lygis pakilo
– Teks būsto Kaune ieškotis?
– Žinoma, mašinoje negyvensi (juokiasi).
– Apie trenerį Svetislavą Pesičių sklando daug legendų. Ar darbas su juo daug nervų kainuoja?
– Žiūrint kaip reaguosi. Dvejus metus dirbau su juo, man tai labai geras treneris. Griežtas ir geras. Jeigu tiek laimėjome, vadinasi geras. Žinoma, treniruotės sunkios, jeigu esi silpnas, neatlaikai. Ten susirinkusi „banda“ išlaikė tą egzaminą. Pritrūkome sėkmės...
– Kitą sezoną, jeigu Jonas Valančiūnas liks Vilniuje, laukia įdomi akistata?
– Daug girdėjau apie jį, auga perspektyvus krepšininkas. Rinktinėje susitiksime, pažiūrėsime...
TIK FAKTAI
Su 31-erių metų 211 cm ūgio krepšininku sudaryta sutartis pagal formulę 2+1, klubui išlaikant teisę pratęsti kontraktą trečiajam sezonui. Žiniasklaidoje teigiama, kad „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas už Lietuvos rinktinės kapitoną nepagailėjo solidžios išpirkos - 100 tūkstančių eurų.
Praėjusį sezoną R. Javtokas atstovavo Valensijos „Power Electronics“ ekipai. „El Tiburó“, arba rykliu, Ispanijoje vadintas krepšininkas į tėvynę grįžo po penkerių metų pertraukos. Per šiuos metus R. Javtokas rungtyniavo Atėnų „Panathinaikos“ (2006-07), Maskvos „Dinamo“ (2007-09), Maskvos srities „Khimki“ (2009-10) bei „Power Electronics“ (2010-11) klubuose. Prieš pradėdamas ragauti legionieriaus duoną aukštaūgis žaidė Vilniaus „Lietuvos ryte“.
