Šiandien Vitorijoje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Eurolygos A grupės rungtynėse bandys pasiekti pirmąją pergalę išvykoje. Dažniausiai kauniečių žaidimas sporto halėje ir išvykoje skiriasi kaip diena ir naktis. Vis dėlto lietuviai bandys sulaužyti neigiamas tradicijas svečių arenose.
Nors Vitorijos „Caja Laboral“ ekipa yra bene stipriausia A grupės komanda, dvi pergales savo sąskaitoje turinčiai „Žalgirio“ ekipai baskai nėra neįkandami varžovai. Tuo tvirtai įsitikinęs buvęs žalgiriečių strategas Rimantas Grigas.
Anot specialisto, jei Lietuvos vicečempionams pavyks įgyvendinti savo sumanymus, tikėtis pergalės Ispanijoje – realu.
– Žalgiriečiai kritikuojami dėl negražaus žaidimo. Kokį įspūdį jums palieka „Žalgirio“ komandos puolimas? – paklausėme R.Grigo.
– Visada norėtųsi, kad puolimas būtų greitesnis ir kūrybiškesnis, o komanda pelnytų daugiau taškų. To norisi kiekvienam žiūrovui. Tačiau svarbiausia – pergalė. Dažniausiai jos nėra pasiekiamos vien tik gražiu žaidimu. Kalbant apie paskutiniąsias rungtynes su „Asseco Prokom“, lenkai patys primetė lėtą pozicinį krepšinį. Tiesa, rungtynių pradžioje žalgiriečiai greitai atitrūko, o žaidimas buvo gražus akiai, bet svečių primestas klampus stilius išmušė iš greito tempo ir abi ekipos nedemonstravo patrauklaus krepšinio. Visgi pergalė yra pergalė. Gerai, kad vyrai atsilaikė gynyboje. Sėkmės ir Tomo Delininkaičio tritaškio dėka žalgiriečiai pasiekė pergalę ir belieka tuo tik džiaugtis.
– Kas taip pat neramina kauniečių žaidime?
– Kaip sakė žaidėjai ir treneriai, viską dar reikia tobulinti. Vis dar eksperimentuojama. Konkrečiau bus galima kalbėti po rungtynių su „Caja Laboral“. Tuomet bus aiškus „Žalgirio“ pajėgumas, nes baskai yra vieni stipriausių A grupėje. Po susitikimo turėtų labiau matytis visos spragos puolime ir gynyboje.
– Nebaisu, kad Vitorijoje pasikartos Tel Avivo scenarijus, kuomet jau mačo pradžioje Žalgiris pasimetė ir paleido žaidimo vadžias?
– Sunku spręsti. Būna visko: vienose rungtynėse sekasi, kitose – ne. Daug ką lems ir tai, kokį žaidimo planą parengs treneriai. Išvykose rungtyniaujančios komandos dažniausiai žaidžia ramiau, kontroliuoja tempą, ilgiau laiko kamuolį, stengiasi apriboti priešininkų žaidimą. Tuo tarpu būsimi varžovai ispanai aktyviai ginasi ir bėga. Tokie jų koziriai. "Žalgiriui" reikia bandyti "numušti" baskų tempą, neįsivelti į greitą bėgimą, bet, žinoma, esant galimybei kontraatakuoti. Į rikiuotę grįžo „Caja Laboral“ lyderis Davidas Loganas, be kurio ispanai svečiuose pralaimėjo „Chimki“ ekipai. „Žalgirio“ laukia sunkus uždavinys. Bet jei žalgiriečiai įgyvendins savo sumanymus ir sėkmingai sužais gynyboje, „Žalgiris“ gali laimėti rungtynes.
– Kas atsitiko D. Collinsui? Kodėl jam dar nepavyksta rasti savojo žaidimo?
– Manau, kad Collinsas yra pavargęs. Jis demonstravo labai gerą žaidimą sezono pradžioje, ypač kontrolinėse rungtynėse. Tuomet žalgiriečiai žaidė prieš pajėgius varžovus, o amerikiečio forma buvo labai gera. Galbūt jam skiriamas per didelis krūvis. Atvykęs į komandą jis greičiausiai nenorėjo atsilikti nuo kitų bendraklubių, stengėsi pasirodyti treneriams, kaip maksimaliai žaidžia ir dirba, todėl dabar jam gali pasijausti nuovargis. Tokio lygio žaidėjas kaip Collinsas paprasčiausiai nedaro tokių klaidų, kokias dabar tenka pamatyti. Arba tokios klaidos daromos dėl netikslių komandinių veiksmų ir trenerių sprendimų arba dėl nuovargio.
– Realu tikėtis, kad D. Collinsas šiame sezone rungtyniaus taip, kaip geriausiais savo laikais „Žalgiryje“?
– Mano nuomone, tai yra realu. Collinsas atsigaus. Jis yra stiprus vyrukas, bet nuovargis daro savo. Jis turėtų priprasti prie tokio ritmo, galbūt pasikeis treniruočių pobūdis. Manau, kad antroje sezono pusėje jis žais žymiai geriau. Gal gerą formą jis pasieks dar iki Naujųjų. Viliuosi, kad gerą Collinso žaidimą išvysime ir Ispanijoje.
– T. Watsono naudingumas, palyginus su praėjusiu sezonu, ženkliai krito (nuo vid. 16,2 naud. bal. iki 1,7 naud. bal. – aut. past.). Kodėl amerikiečio žaidimas taip pasikeitė?
– Viskas priklauso nuo filosofijos. Pernai jis gaudavo daugiau perdavimų, o šiemet žaidimas daugiau grindžiamas per gynėjus, nes ši grandis „Žalgiryje“ yra labai pajėgi. Visi jie gali sėkmingai atakuoti, todėl kamuolys ne visada pasiekia aukštaūgius. Praėjusį sezoną sudėtis paprasčiausiai nebuvo tokia gera kaip šiemet.
– Galbūt pastebėjote, kurie krepšininkai sunkiai pritampa prie A. Petrovičiaus filosofijos?
– Sunku pasakyti. Matosi, kad ne visi taip sėkmingai įsivažiuoja, bet patys žaidėjai turi priprasti prie trenerių ir jų filosofijos. Nėra blogai, jei krepšininkas nerungtyniauja visas 40 minučių, o yra keičiamas jau po 3–4 ar 5–6 minučių. Jam duodama pailsėti ir atgavęs jėgas jis gali maksimaliai atiduoti save aikštėje. O kai krepšininkas žino, kad aikštėje praleis praktiškai visą laiką, jis pradeda taupytis. Dažniausiai – gynyboje. Treneris nori išreikalauti maksimalaus darbo gynyboje, todėl krepšininkai yra dažnai keičiami.
Donatas Urbonas
