Prieš prasidedant susirinkimui B. Henriques paskelbė, kad neketina atsistatydinti ir planuoja prašyti balsavimo dėl pasitikėjimo po audringo dvejų metų laikotarpio nuo tada, kai buvo išrinkta pirmąja CNOSF prezidente moterimi, o praėjusią savaitę jos pirmtakas Denis Masseglia paragino ją atsistatydinti.
D. Masseglia teigė, kad B. Henriques „nebeatlaikė iššūkio“, ragindamas ją atsistatydinti, ir pareiškė, kad ketina pateikti skundą Nacionalinei finansų prokuratūrai dėl netinkamo įstaigos turto naudojimo.
Galiausiai B. Henriques nustebino delegatus, per įžanginę kalbą atskleidusi, kad atsistatydina nepateikusi klausimo Generalinei asamblėjai.
Ji pranešė delegatams, kad jos sprendimas atsistatydinti įsigalios birželio 29 d., t. y. per antrąsias jos išrinkimo vietoj B. Masseglia metines.
„CNOSF generalinė sekretorė Astrid Guyart šiuo pereinamuoju laikotarpiu užtikrins CNOSF pirmininkavimą ir turės suorganizuoti Direktorių valdybą, kuri per ateinančius tris mėnesius iš savo narių išrinks pirmininką pagal institucijos įstatymines nuostatas“, – sakoma valdymo organo pareiškime.
„Brigitte Henriques ragina visus sporto judėjimo narius išlikti sutelktiems esminiam ir svarbiausiam tikslui – visapusiškai sėkmingam olimpinių ir parolimpinių žaidynių surengimui 2024 m. Paryžiuje.“
Praėjus kelioms valandoms po netikėto B. Henriques atsistatydinimo iš prezidentės pareigų, Prancūzijos olimpinis komitetas turėtų sutelkti dėmesį į artėjančias vasaros olimpines žaidynes, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovas.
Jis pabrėžė, kad TOK ragina visus prisiimti atsakomybę ir nutraukti vidinius nesutarimus, kurie pastaraisiais mėnesiais paveikė CNOSF veiklą.
TOK atstovas pridūrė, kad B. Henriques atsistatydinimas neturės įtakos artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Jų rengimu rūpinasi Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinis komitetas, kuriam vadovauja triskart baidarių ir kanojų irklavimo aukso medalio laimėtojas prancūzas Tony Estanguet.
