Tai buvo penktasis kartas iš eilės, kai „Rytas“ nesugeba pasiekti KMT finalo, o šįkart nebuvo pasiektas net finalo ketvertas.
Šis pralaimėjimas „Ryto“ klubui dar skaudesnis ir dėl to, kad šįkart KMT finalo ketvertas vyks būtent Vilniuje. Pirmą kartą KMT finalo ketverte dalyvaus Vilniaus „Wolves“ klubas – principinis „Ryto“ varžovas, kuris socialiniuose tinkluose jau spėjo įgelti Lietuvos čempionams.
Vis tik Lietuvos krepšinio trenerio Šarūno Sakalausko nuomone, taurių turnyras yra labai specifinis, kuriame didžiausius šansus „iššauti“ turi mažieji klubai, kas ir nutiko „Neptūno“ atveju.
Su treneriu Š Sakalausku, kuris tuometinį Vilniaus „Lietuvos rytą“ 1999–2000 m. pirmą kartą atvedė į LKL čempionų sostą, naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi apie „Ryto“ klubo aktualijas ir ateities perspektyvas.
Treneris išskyrė dvi didžiausias „Ryto“ silpnybes – nesugebėjimą susidoroti su spaudimu turint favorito statusą ir įžaidėjo poziciją.
Jau kitą savaitę „Rytas“ pradeda pasirodymą Čempionų lygos „Top 16“ etape, kuri susirungs su Stambulo „Galatasararay“, Malagos „Unicaja“ ir „Manisa Basket“ klubais. Į „Top 8“, o tokį tikslą klubas yra išsikėlęs, pateks dvi geriausios grupės komandos.
„Aš taikyčiau jau šį sezoną į „Top 4“. Vis tik trenerių štabas yra patyręs, komanda sukomplektuota tikrai gerai – rotacijos pajėgios, komanda turi pakankamai fiziškumo. Reikia siekti labai aukštų tikslų, o ne lengviau atsikvėpti pasiekus „Top 16“ ar „Top 8“ etapą“, – sako Š. Sakalauskas.
Beje, Š. Sakalauskas išskyrė, kad „Ryto“ senbuviai Margiris Normantas ir Gytis Radzevičius šiuo metu žaidžia geriausią savo karjeros krepšinį, o G. Radzevičiaus ateitį treneris regi Eurolygoje.
Daugiau – naujienų portalo tv3.lt parengtame interviu.
Žaidėjai neatlaiko įtampos
Ar „Ryto“ nepatekimą į KMT finalo ketvertą išties verta vadinti fiasko?
Absoliučiai ne. Laimėti ir taurę, ir šalies čempionatą didiesiems klubams yra be galo sunku. Man treniruojant Brėmenhaveno „Eisbaren“ Vokietijos taurės finalo ketverte žaidėme tris kartus, nors „Bundesliga“ mastais mūsų klubas buvo pilka pelytė. Pavyzdžiui, pirmą kartą pusfinalyje geroje kovoje po pratęsimo pralaimėjome Berlyno ALBA. Tai būdavo nenuspėjamos taurės varžybos.
Lygiai tas pats atsitiko ir Lietuvoje. Didieji klubai nebus suprasti, jeigu „Rytas“ ar „Žalgiris“ sakys, kad nori tapti LKL čempionais, o KMT – kaip Dievas duos.
Taurės specifika tokia, kad čia daugiau galimybių turi mažieji klubai. Jų neslegia atsakomybė, spaudimas, jie gali pagauti gerą bangą, tarkime, sezono viduryje ir ant jos išplaukti. Didieji klubai turi dalyvauti ir tarptautiniame fronte, turi paskirstyti dėmesį visiems turnyrams. Taurės turnyras yra trumpiausias įmanomas kelias laimėti trofėjui. Taurė yra pilna netikėtumų – mes matėme, kad praėjusį sezoną Italijos taurę laimėjo ne Eurolygos klubas, 2023 m. Ispanijos Karaliaus taurę laimėjo Malagos „Unicaja“, kuri žaidžia Čempionų lygoje.
Vis dėlto išbarstyti 11 taškų persvarą žaidžiant namuose šiuo atveju yra neeilinis įvykis. Ypač atsižvelgiant į kontekstą, kad „Neptūnas“ LKL čempionate buvo patyręs 6 pralaimėjimus iš eilės...
Tikrai maniau, kad „Rytas“ laimės, nes mačiau pirmąsias serijos rungtynes Klaipėdoje. „Rytas“ žaidė solidžiai, įdomiai ir brandžiai, kaip ir visą šį sezoną. Iš tikrųjų net nekreipiau dėmesio į atsakomąsias rungtynes, tik sužinojęs rezultatą „atsisukau“ ir specialiai pasižiūrėjau rungtynes įdėmiai.
Manau, suveikė keli dalykai. „Rytas“ prieš varžovą, ir dar tokį „Neptūną“, išvykoje laimėjo 11 taškų skirtumu. „Rytas“ šiandien yra antroje LKL turnyrinės lentelės vietoje, o „Neptūnas“ – septintoje. „Ryto“ krepšininkai atsakomąsias rungtynes namuose savo galvose jau buvo „sužaidę“. Žaidėjai tik atėjo įvykdyti „tą faktą“. Pirmasis kėlinys nieko blogo nežadėjo, viskas ėjo pagal planą.
Bet „Neptūnas“ žaidė įdomiai – „sustatė“ gynybos modelį, pagal kurį Tomašas Pavelka stovi po krepšiu, o visi kiti keičiasi ginamaisiais. Tai iš dalies „Rytą“ išmušė iš jų taškų rinkimo ritmo, nes buvo sustabdytas jų greitas puolimas. Kai situacija pasidarė tokia, kad „Rytas“ gali pralaimėti bendrą serijos taškų santykį, žaidėjams pradėjo drebėti rankos, galva nebebuvo „laisva“. Jeigu „Ryto“ krepšininkų nebūtų slėgusi būtinybė pralaimėti mažesniu taškų skirtumu, manau, jie būtų pralaimėję, bet tikrai mažesniu nei 15 taškų skirtumu.
Giedrius Žibėnas po pralaimėjimo spaudos konferencijoje sakė, kad visų trijų sezono tikslų pasiekti neįmanoma. Ar šis trenerio pasisakymas jums neatrodo keistas ir demotyvuojantis žaidėjus? Juk 2008–2009 m. Rimo Kurtinaičio treniruotas „Rytas“ jau įrodė, kad gali pasiekti visus sezono tikslus ir juos viršyti, kai buvo laimėti visi 5 įmanomi sezono trofėjai.
Manau, kad treneriui šie žodžiai tiesiog išsprūdo. G. Žibėnas, sakyčiau, yra geras psichologas ir jis prisiima atsakomybę, jeigu kažkas nepavyksta. Šiuo atveju buvo pasakyta tiesa, nes laimėti tiek trofėjų arba pasiekti visus sezono tikslus yra labai sunku. Bet ne visada tą tiesą reikia sakyti. Manau, ta buvo viena iš tų situacijų, kai tos „tiesos“ nereikėjo sakyti garsiai.
Silpniausia vieta – įžaidėjas
„Rytas“ per pastaruosius 3 sezonus dukart tapo LKL čempionu, tačiau jau 5 sezonus iš eilės nesugeba pasiekti KMT finalo, o šį sezoną apskritai nepateko į ketvertą. Kokias tendencijas tai gali rodyti?
Reiktų daryti gilią penkerių metų analizę, kokie žaidėjai klube žaidė prieš 5, 3 metus, kur buvo komandos stiprybės ir pan. Bet remkimės šio sezono „Ryto“ sudėtimi. Tai ir atsako į jūsų klausimą. Treneris leido suprasti, kad žaidėjai neatlaikė įtampos. Treneris spaudos konferencijoje atskleidė tiesą – „Rytas“ neatlaiko spaudimo žaisdamas svarbias rungtynes „būdamas favorito statuse“. Kai „Rytas“ nėra favoritas, krepšininkai paprastai sužaidžia netgi aukščiau savo galimybių. Vadinasi, problemos slypi žaidėjuose ir jų psichologijoje.
„Ryto“ klube šį sezoną geriausiai žaidžia lietuviai, kurie yra jau savo brandoje yra geriau jau nebežais. Margiris Normantas – 28-eri metai, Gytis Radzevičius – 29-eri metai. Manau, iš visos šitos sudėties G. Radzevičius yra arčiausiai Eurolygos ir tikrai galėtų joje žaisti.
Visi kiti žaidėjai yra jaunesni ir yra besiformuojantys, ypatingai užsieniečiai. R.J. Cole‘ui ir Savionui Flaggui yra 25-eri, Jayvonui Gravesui 26-eri, tik Stevenas Enochas kiek vyresnis, kuriam 27-eri. Amžius ypač aktualus įžaidėjams, kurie visiškai subręsta tik 28-erių ar net link 30-ies. Patirties ir stabilumo trūkumas neleidžia komandai laimėti, nes žaidėjai išsigąsta.
Koks naujokas galėtų „Rytui“ dar šį sezoną suteikti daugiau jėgos?
„Ryto“ komplektacija, sakyčiau, šį sezoną yra gana gera. Šį sezoną turime jėgos ir masės po krepšiu, bet įžaidėjai nėra tokie stiprūs, kaip visa komanda. Gal jie gabūs ir trenerių štabas juos pagerins antroje sezono pusėje ar kitą sezoną, bet šiandien silpniausia komandos vieta yra įžaidėjas. Norėtųsi, kad klubo legionieriai judėtų link Eurolygos, kad tai būtų kita jų karjeros stotelė. Pergalių norisi jau šiais metais, niekas nenori laukti dar metus ar daugiau.
Naują žaidėją reikės „įvesti“ į komandą, o tam reikės laiko. Be galo sunku į komandą „įvesti“ įžaidėją, o būtent jo trūksta „Rytui“. Jam reikia suprasti komandos stilių, derinius, valdyti komandą. Tik trenerių štabas, kuris mato treniruočių procesą, gali pasakyti, ar R.J. Cole‘as ir J. Gravesas, kaip žaidėjai, gali greitai subręsti.
Kokios yra „Ryto“ lubos šio sezono Čempionų lygoje? „Top 8“ būtų pakankamas pasiekimas ar verta taikyti aukščiau?
Aš taikyčiau jau šį sezoną į „Top 4“. Vis tik trenerių štabas yra patyręs, komanda sukomplektuota tikrai gerai – rotacijos pajėgios, komanda turi pakankamai fiziškumo. Reikia siekti labai aukštų tikslų, o ne lengviau atsikvėpti pasiekus „Top 16“ ar „Top 8“ etapą.
Padėti gali netradiciniai metodai
Jau sausio 29 d. „Rytas“ namuose su Stambulo „Galatasaray“ pradeda Čempionų lygos „Top 16“ etapą. Ką treneriams per šią savaitę reikia nuveikti, siekiant žaidėjams sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis, kuris po KMT yra tikrai smukęs?
Yra netradicinės priemonės. Treneriai pažįsta savo žaidėjus, mato jų kūno kalbą, jų elgseną, jų norą treniruotėse. Pagal visa tai jie ir turi imtis priemonių – galbūt reikia sulaužyti treniruočių rutiną, padaryti mini stovyklą, gal kokią socialinę akciją, kad krepšininkai pamatytų, kad sportas dar ne viskas ir be jo yra gyvenimas. Jeigu pergales lemtų didesnis treniruočių skaičius, viskas būtų paprasta, bet kartais pergales padeda pasiekti ir netradiciniai metodai. Manau, kad trenerių kelias ieškos tų kelių.
Pamenu, kad Philas Jacksonas NBA atkrintamųjų metu savo komandai vietoj rytinės treniruotės surengė ekskursiją, o vėliau Čikagos „Bulls“ tas rungtynes laimėjo. Aišku, nebūtinai tai suveiks, tai turi būti labai subtilus trenerio pojūtis.
Kalbant apie netradicinius metodus, Giedrius Žibėnas puikiai paruošia žaidėjų psichologiją LKL finalų kovoms. Pavyzdžiui, 2022 m. LKL finalo serijos metų rūbinėje buvo iškabintos krepšinio specialistų ir sporto žurnalistų frazės, kuriose „Ryto“ žaidėjai buvo kritikuojami ir „nurašomi“. Tai puikiai suveikė kaip motyvacinė priemonė. Jeigu žinai savo komandos bėdas, kuri nuo 2021 m. nesugeba patekti į KMT finalą, galbūt prieš rungtynes su „Neptūnu“ taip pat reikėjo imtis panašių priemonių?
Sunku pasakyti, gal taip ir buvo daroma, bet aš abejočiau. Viena yra imtis tokių priemonių kai tu žaidi LKL finalą prieš Panevėžio „Lietkabelį“, Kauno „Žalgirį“ ir visai kas kita, kai tu žaidi prieš septintą LKL komandą, kurią užtikrintai nugalėjai išvykoje. Būtų juokinga išklijuoti rūbinę visomis tomis žinutėmis.
„Rytas“ vasarį sužais tik 3 rungtynes ir turės trijų savaičių pertrauką. Kaip efektyviausia išnaudoti šią ilgą pauzę be oficialių rungtynių?
Nežaisti nuo vasario 8 iki kovo 1 yra negerai. Tai didelis klausimas treneriui, kaip išlaikyti žaidėjų koncentraciją. Aišku, bus kažkokia stovykla, komanda išvyks iš Vilniaus, bus bandoma, manau, sužaisti kontrolines rungtynes, kad žaidėjai išliktų ritme. Po tokios pertraukos gali būti pavojinga nežinia, todėl kovo pradžioje bus tikrai nelengva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
