Prieš gerą dešimtmetį Vilniaus oro uoste atsitiktinai susitikę olimpiniai medalininkai Šarūnas Marčiulionis ir Andrejus Zadneprovskis belaukdami savo bagažo pasidalino savo mintimis apie padelį, kurį abu lietuviai jau buvo atradę Ispanijoje. Būtent šios šalies sportininkai dabar diktuoja pasaulines padelio madas.
Šiandien Lietuvoje aktyviai padelį sportuojančių žmonių skaičius, įtraukiant moksleivius, siekia bent 20 tūkstančių ir nuolat auga. Mūsų šalyje padelio kortų skaičius didėja tokiais tempais, kad Tarptautinė padelio federacija (FIP) Lietuvą įvardina kaip vieną iš Centrinės ir Rytų Europos valstybių, kurioje padelis vystosi sparčiausiai.
Padelis lietuvius žavi savo paprastumu, estetika ir, palyginus su tenisu, pakankamu prieinamumu ir „įperkamumu“.
Netolimoje ateityje padelis turėtų tapti olimpine sporto šaka, o tai suteikia dar daugiau vilčių ir motyvacijos geriausiems Lietuvos padėlio žaidėjams.
Viena jų – pirmoji Lietuvos padelio raketė Ieva Čeilutkaitė (FIP 575). Šią poziciją tarptautiniame moterų padelio reitinge I. Čeilutkaitė šiuo metu dalinasi su savo partnere Aukse Mačiulaityte.
Abi merginos 2023 m. dalyvavo Europos žaidynėse ir iškovojo Lietuvai istorinę pergalę, 7:6, 6:2 įveikdamos Norvegijos duetą Jannicke Kristiansen ir Mia Frogner.
„Auksė Mačiulaitytė ir Ieva Čeilutkaitė padarė tai, ko jau niekam mūsų šalyje nepavyks įsirašyti į savo karjeros CV – jos tapo pirmosiomis Lietuvos sportininkėmis, iškovojusiomis pergalę pirmą kartą į Europos žaidynių programą įtraukto padelio teniso turnyre“, – 2023 m. birželį rašė Sportas24.lt vyr. redaktorius Marius Grinbergas.
Lietuvių duetas 2024 m. vasarą Italijoje vykusiame Europos čempionate. Nors aukštų vietų Lietuvos rinktinei iškovoti nepavyko, vien jau patekimas į finalinį Senojo žemyno čempionato etapą ir konkuravimas su geriausiomis Europos padelio žaidėjomis lietuvėms įpūtė papildomo optimizmo:
„Jeigu atvirai, Europos čempionatas mums su Aukse buvo tarsi „pasimatavimas“ su kitų šalių sportininkėmis. Pralaimėjome prieš šveicares, danes, ispanes, bet visus mačus žaidėme taškas į tašką ir visi mačai trukdavo po 2 val. Mums galimai ir pritrūko tos žaidybinės patirties, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo I. Čeilutkaitė. – Lietuvoje visada treniruodavomės viduje, o čempionatas vyko lauke, kas mums buvo neįprasta. Kepino 37 laipsnių karštis, o tokiomis sąlygomis apskritai nebuvome iki tol žaidusios. Noriu pasakyti, kad mes tikrai galime konkuruoti pasauliniame lygyje, jeigu turėtume geresnes sąlygas.“
Išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu pirmoji Lietuvos padelio raketė I. Čeilutkaitė papasakojo apie šios sporto šakos ypatybes, kalbėjo apie savo ir partnerės karjeros tikslus ir supažindino skaitytojus, kaip šiuo metu gyvena geriausi Lietuvos padelio žaidėjai.
Ieva atskleidžia, kad Lietuva šioje sporto šakoje turi didžiulį potencialą: „Lietuvoje turime pajėgių ir vyrų dvejetų, kurie tikrai gali daug pasiekti. Tikrai yra žmonių, kurie dirba, stengiasi ir dalyvauja turnyruose.“
Šiuo metu aukščiausią FIP reitingą tarp Lietuvos vyrų turi Skirmantas Mačinskas ir Nojus Poška (716).
Aukščiausią reitingą I. Čeilutkaitė turėjo 2023 m. vasarį, kai buvo užkopusi į 190 pasaulinę FIP reitingo poziciją. Visgi lietuvės neturi finansinių galimybių dalyvauti aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose, kur būtent ir dalinami pagrindiniai FIP reitingo taškai.
Pašnekovė tiki, kad artimoje ateityje Lietuvos padelio federacijos (LPF) finansinė padėtis gerės, o tai konvertuosis ir aukštesnius sportinius pasiekimus.
Padelio federacijai šiuo metu vadovauja Liutauras Radzevičius, kuris kartu su Š. Marčiulioniu ir A. Zadneprovskiu 2014 m. sausį ir įsteigė Lietuvos padelio federaciją (LPF).
Interviu su L. Radzevičiumi ir Š. Marčiulioniu naujienų portale tv3.lt skaitykite kitą savaitę.
Tiki savo jėgomis ir perspektyvomis
Ieva, kokiomis padelio aktualijomis dabar gyvenate? – tv3.lt pradėjo pokalbį su daugkartine Lietuvos čempione.
Dabar yra sezono pabaiga – šį savaitgalį laukia Lietuvos padelio čempionatas. Sezoną vertinu neblogai, nes su Lietuvos rinktine pavyko patekti į Europos čempionatą. Sakyčiau, kad Europos čempionatas buvo svarbiausias sezono įvykis.
Tai nebuvo pirmasis mano Europos čempionatas, bet šįkart reikėjo įveikti atranką, kadangi padelis visame pasaulyje populiarėja labai greitai ir konkurencija auga. Vyrams įveikti kvalifikacijos šįkart nepavyko, o mums pavyko – Osle nugalėjome Norvegijos atstoves.
Kaip vertinate savo pasirodymą Europos čempionato finaliniame etape?
Žinojome, kad neturime didelių vilčių kažką laimėti ir pasiekti. Tikslas buvo pasisemti patirties. Pats žaidimas nuteikė viltingai, nes pamatėme, kad tikrai galime kovoti su geriausiomis Europos komandomis. Žaidėme prieš būsimas Europos čempiones ispanes – pralaimėjome 0:6, 4:6, bet pamatėme lygių skirtumus, ko mums trūksta ir kur turime tobulėti labiausiai.
Kaip manote, kiek jums asmeniškai ir visai Lietuvos rinktinei dar reikia patobulėti, kad galėtumėte rungtis dėl medalių ar bent jau aukštesnių vietų?
Norėtume, kad į šį žaidimą įsitrauktų daugiau merginų. Šiuo metu turime 4–5 merginas, kurios gali rungtis aukštesniame lygyje.
Šių metų Europos čempionate daugiau niekas prieš ispanes per vieną setą nelaimėjo tiek geimų, kiek mes. Tai mums irgi yra asmeninis pasiekimas. Negaliu atsakyti, kiek trūksta, bet viskas yra įmanoma. Tikrai galime rungtyniauti aukštam lygyje. Aišku, tam reiktų daugiau treniruočių stovyklų, daugiau tarptautinių turnyrų.
O visa tai remiasi į finansus. Dabar mes pačios, kiek galime, pasitreniruojame. Su Aukse esame ir padelio trenerės. Vaikų ir suaugusiųjų treniravimas ir savo patirties dalijimasis su kitais teikia malonumą, tačiau tuo pačiu reikalauja daug laiko ir jėgų. Jeigu norėtume kilti į aukštesnį lygį, apie jokį treniravimą neturėtų būti jokios kalbos.
Ar Lietuvoje yra galimybė ištrūkti iš šio užburto rato ir padeliu užsiimti profesionaliai?
Reiktų rėmėjų, reiktų finansų. Padelis kol kas nėra olimpinė sporto šaka, bet per artimiausius metus tokia turėtų tapti. Tada padelio federacija gautų valstybinį finansavimą, kurį būtų galima skirti ir žaidėjams. Kol kas treniruojamės iš idėjos – viską darome iš savo asmeninių pinigų.
O kas palaiko jūsų entuziazmą, siekį patekti į dar aukštesnį lygį?
Visą gyvenimą žaidžiau tenisą, dabar – padelį. Man patinka disciplina, norisi treniruotis, konkuruoti, būti geriausiai. Man labai įdomu, o padelio kortuose jaučiuosi labai gerai. Padelis anksčiau ar vėliau turėtų tapti olimpine sporto šaka, o sudalyvauti olimpinėse žaidynėse būtų didžiausia mano svajonė.
Pasikartosiu, Europos čempionate su Aukse pamatėme, kad mes tikrai galime konkuruoti ir tai suteikia dar daugiau motyvacijos. Vilties teikia ir tai, kad padelio populiarumas auga, galbūt atsiras kažkoks finansavimas ir galėsiu visą savo dėmesį skirti profesionaliam padeliui.
Padelio sėkmės priežastys
Lietuvoje šiuo metu padėlį aktyviai žaidžia apie 20 tūkstančių žmonių ir net 40 proc. iš jų yra moterys. Kaip manote, kas lemia tokį didelį merginų įsitraukimą?
Žavi padėlio lengvumas, smagumas. Daugelis moterų, kurios nėra gyvenime sportavusios, jau pirmą kartą paėmusios raketę į rankas pajaučia, kad jos realiai gali žaisti ir atmušti tą kamuoliuką. Padelis yra socialus žaidimas – mūsų bendruomenė labai didelė, draugiška ir palaikanti. Žaisdamas padelį tu gauni kardio krūvį, smagiai leidi laiką, įvairūs turnyrai, bendruomenė ir pan. Be to, moterims patinka vis tie sijonėliai, graži apranga (šypsosi). Visa šių dalykų visuma ir lemia, kad moterys į šį sportą įsitraukia.
Labai sparčiai daugėja arenų, kur žmonės gali žaisti. Vilniaus miesto savivaldybė pastatė kortus Markučiuose ir Valakampiuose, kur žmonės apskritai gali tiesiog ateiti ir žaisti nemokamai. Čia tas pats kaip ir su krepšinio aikštelėmis – jeigu jų yra, žmonės jomis naudojasi.
Kaip suprantu, padelis yra didžioji jūsų gyvenimo aistra?
Šiandien savo gyvenimo be padelio tiesiog neįsivaizduoju. Kaupiu patirtį, žinias.
Stengsiuosi kiek galiu ir tikiuosi išvažiuoti į dar ne vieną Europos čempionatą, galbūt net olimpines žaidynes. Tai būtų didžiausia svajonė.
Po karjeros, manau, liksiu treniravime, nes darbas su vaikais yra tikrai smagus ir prasmingas.
Šiuo metu esate viena didžiausių vilčių Lietuvos padelyje. Įdomu sužinoti, kaip atrodo įprasta jūsų dienos ir savaitės sporto rutina?
Rytais pradedu dirbti nuo 08:00 val. Po suaugusių treniruočių važiuoju treniruotis pati. Tada seka poros valandų poilsis, o vėliau keliauju dirbti su vaikais. Vakare – poilsis ir laikas sau. Savaitgaliais vyksta daug komercinių turnyrų. Dažniausiai jie vyksta šeštadieniais, o sekmadienis – laisva diena.
Kiek vidutiniškai per mėnesį tėveliams kainuoja „išleisti vaiką“ į padelio būrelį?
Akademijoje, kurioje dirbu, jeigu vaikas nori žaisti padelį dukart per savaitę, kaina, berods, yra 160 Eur. Jeigu renkiesi vieną treniruotę per savaitę – 90 Eur. Jeigu treniruojiesi individualiai, kainos priklauso nuo konkretaus trenerio. Šiaip ar taip, tai pigesnis sportas nei tenisas.
O kiek šis sportas kainuoja suaugusiems?
Labai įvairiai. Bet jeigu nori treniruotės su treneriu, ne tik aikštelės nuomos, vidurkis būtų 50 eurų už treniruotę. Kai kas gali žaisti be trenerio ir po 2–3 treniruočių, kitam reikia 10 treniruočių ar daugiau. Labai įvairiai. Bet bent vieną treniruotę su treneriu tikrai labai rekomenduoju – reikia suprasti techniką ir kitus niuansus. Kai žmonės pradeda žaisti be trenerio, bet kaip pasiima tą raketę, bet kaip muša kamuoliuką, po to skauda ranką, didėja traumų tikimybė.
Galbūt norite paskleisti žinutę žmonėms, kurie domisi padeliu arba šį sportą atranda būtent dabar?
Visų pirma, norėčiau padėkoti savo treneriams Rūtai Balalytei ir Artūrui Moliui – tai puikūs specialistai, kuriems visada būsiu dėkinga.
Kviečiu visus išbandyti padelį. Šis sportas didina žmonių fizinį aktyvumą, padeda praplėsti pažinčių akiratį. Kviečiu žaisti, domėtis, stebėti. Mums tikrai reikia jūsų palaikymo ir įsitraukimo.
