A. Edwardsas dar būdamas vaikas ant senelės namų sienos, kuriuose gyveno su mama, broliais ir seserimi, užrašė: „Būsimas NBA žaidėjas”.
Iš pradžių pyktelėjusi, senelė greitai atlyžo ir pakeitė toną.
„Jaunuoli, tu sau keli tikslus ir tai yra gerai. Tikiuosi, kad juos pasieksi”, – tada pasakė ji ir neliepė perdažyti sienos.
Skaudu, tačiau mama ir senelė nesulaukė, kol išsipildė A. Edwardso svajonė – kai šiam buvo 14 metų, kovą su vėžiu pralaimėjo mama, netrukus dėl tos pačios priežasties mirė ir senelė.
„Priversiu jas didžiuotis manimi”, – tokius žodžiis dar būdamas vaikas jis ištarė po artimiausių žmonių netekties.
Apie šias netektis jis iki šiol kalba sunkiai ir neatsiveria. Nuo tada būsimu NBA krepšininku rūpinosi vyresnysis brolis ir sesė.
Bėgo metai, A. Edwardsas vis tvirčiau suprato savo talentą, skirtą krepšiniui. Jį, kaip ir pravardę, jis greičiausiai paveldėjo iš savo tėvo, apie kurį girdėjo daugiau, nei matė.
„Skruzdėliukas” (Ant Man, – angl.) – tokią pravardę turėjo A. Edwardso tėvas, tokia prilipo ir jam. Tai populiarus JAV superherojus, kurį sukūrė „Marvel” kompanija.
Gatvėse, kuriose užaugo A. Edwardsas, buvo nuolat kalbamą apie vaikino tėvą – esą jis buvo toks geras, kad galėjo tapti antruoju Michaeliu Jordanu, bet pasirinko klaidingą gyvenimo kelią.
Daug geriau fizines dovanas išnaudojo A. Edwardsas, vaikystėje žaidęs amerikietišką futbolą. Krepšinį jis atrado po to, kai vienų rungtynių metu susilaužė čiurną. Daug mėnesių jis turėjo vaikščioti tik viena koja.
Nuėmęs gipsą berniukas pastebėjo, kad sveikoji koja tapo tokia stipri, kad ženkliai pagerėjo šuolis ir būdamas devintoje klasėje jis pirmą kartą įkrovė į krepšį.
Būtent momentas, kai jis palietė krepšinio lanką, tapo tuo, kuris atvėrė akis ir pažadino naują aistrą.
Netrukus jis pradėjo dirbti su asmeniniu treneriu Justinu Hollandu, su kuriuo dirba ir dabar. Po pirmos bendros treniruotės A. Edwardsas nebenorėjo daugiau sportuoti su J. Hollandu, bet galiausiai grįžo ir tapo priklausomu nuo sunkaus darbo.
Laikas bėgo ir užteko vienerių metų „Georgia” universiteto komandoje, kad jis įtikintų daugelį NBA skautų ir galiausiai būtų pasirinktas pirmasis.
„Timberwolves” įžvelgė, į kokią puolimo mašiną gali virsti A. Edwardsas, komanda taip pat tiki, kad jis taps puikiu gynybos specialistu ir sudarys ekipos ašį su Karlu-Anthony Townsu ir D’Angelo Russellu.
A. Edwardsas vieninteliame sezone NCAA rinko po 19,1 taško ir atkovodavo 5,2 kamuolio. 196 cm ūgio ir 102 kg svorio atletas yra lyg nesustabdomai riedantis traukinys greitame puolime ir laikomas tikra taškų mašina.
Tiesa, NCAA pirmenybėse realizuodavo tik 29 proc. tritaškių, bet „Timberwolves” įsitikinę, kad NBA šis skaičius tik augs į viršų.
Nepaisant visų liaupsių ir akivaizdaus talento A. Edwardas su savimi atsineša ir daug abejonių. Bijoma dėl gynėjo užsidegimo ir meilės krepšiniui. Kartais jis palyginamas su Andrew Wigginsu – neįtikėtinas atletas, neturintis žvėriško užsidegimo būti geriausiu.
Tokias kalbas paskatino pats krepšininkas.
„Būsiu nuoširdus – aš net negaliu žiūrėti krepšinio”, – ESPN sakė jis.
Pirmoji A. Edwardso meilė – amerikietiškas futbolas. Jeigu NFL komanda būtų naujokų biržoje pasirinkusi jį, „Timberwolves” naujokas iš karto atsisakytų krepšinio.
„Nes amerikietiško futbolo lauke tu gali daryti ką nori. Gali pradurti kamuolį, gali šokti. Gali daryti nepagarbius dalykus. NBA nieko panašaus neleidžia ir iš karto būsi nubaustas”, – pabrėžė A. Edwardsas.
Tačiau netrukus jis pats patikslino savo žodžius: „Krepšinis yra mano gyvenimas. Aš myliu jį ir jam priklauso mano širdis. Bet aš pradėjau nuo futbolo, todėl šio žaidimo niekada nepamiršiu. Nesupraskite manęs neteisingai – krepšinis man yra numeris vienas. Jaučiu, kad jis man padės praeiti pro daugelį dalykų, kuriuos turiu įveikti. Tai mano darbas ir aš jį myliu”.
Vienas tų dalykų – vis dar stipriai slegianti mamos ir senelės netektis. A. Edwardsas yra uždaro būdo ir dažnai nelengva suprasti, ką jis ištiesų galvoja.
„Jaučiu, kad jos mane paruošė tam (NBA naujokų biržai, – aut. past.). Nebūčiau toks užsispyręs ir tikrai neatiduočiau viso savęs, jeigu ne jos. Mačiau, kaip stipriai jos dirbo ir kiek daug darė dėl mūsų. Jeigu ne jos, aš nebūčiau tuo, kas esu”, – teigė jaunuolis.
Be sporto krepšininkas turi ir kitą pomėgį – kurti repo muziką. Jis jau įrašė kelias dainas su broliu, bet neketina išleisti jų, kol neįtvirtins savo vardo NBA aikštelėse. Ir jis nemėgsta Portlando „Trail Blazers” žvaigždės Damiano Lillardo, laikomo geriausiai repuojančiu krepšininku, muzikos. Mieliau jis renkasi kitus atlikėjus.
„Aš nesuprantu, apie ką savo dainose kalba Damianas. Aš repuoju kaip Lil Baby”, – išdidžiai rėžia A. Edwardsas.
Grįžtant prie reikalų krepšinio aikštėje, A. Edwardsas turi aiškius pliusus ir minusus. Kaip ir minėta anksčiau, gynėjo atletiškumas yra neįtikėtinas. Kaip ir kūno bei judesių koordinacija, padedanti jam judėti lyg geriausiems NBA žaidėjams.
Didžiausi dabartiniai krepšininko minusai – labai pasyvi gynyba ir dažnai atliekami nelogiški metimai.
„Jis turi visus įrankius ir fizines savybes, kad taptų NBA žvaigžde. Vos žengęs į lygą jis taps vienu iš penkių geriausių atletų. Bet viskas priklauso nuo paties Athony. Jeigu jis norės tapti žvaigžde, ja ir bus. Jis turi dirbti ties teisingais dalykais, išmokti komandinės gynybos, efektyvių metimų pasirinkimo”, – rašė „The Athletic” skautas Samas Vecenie.
„Jis gali nuo pirmos akimirkos NBA tapti produktyviu taškų rinkėju. Kartu turi viską, kad pradėtų gerai gintis. Jam trūko disciplinos ir atsidavimo šioje aikštės pusėje”, – panašius žodžius ištarė ir kitas NBA skautas.
Pats A. Edwardsas yra ramus ir turi atsakymą, kaip sutvarkyti trūkumus: „Turiu būti labiau susikoncentravęs”.
„Ateinu su nusiteikimu, kad niekas nežino manęs. Po pirmo sezono noriu, kad kiekvienas žinotų, kas aš esu. Tai mano pagrindinis tikslas”, – drąsiai kalba 19-metis.
NBA sezonas prasidės jau gruodžio 22 d. – kaip seksis A. Edwardsui ir kitiems lygos žaidėjams galėsite stebėti naujos kartos televizijoje „Go3”.
