Moterų svorio kategorijoje iki 55 kg geriausiai startavo ne H.Diaz, o uzbekė Muattar Nabijeva, išrovusi 98 kg. Tuo tarpu H.Diaz su kine Liao Qiyun dalijosi 2-3 vietas (po 97 kg). Stūmimo rungtyje M.Nabijeva greitai iškrito iš kovos dėl aukso – ji tik antru bandymu pakėlė 114 kg štangą.
Dėl aukso liko kovoti H.Diaz ir L.Qiyun. Kinė išstūmė 118 kg, filipinietė atsakė 119 kg. Tada kinė pakėlė 123 kg, o H.Diaz atsakė 124 kg. Paskutiniu bandymu L.Qiyun pakėlė 126 kg štangą, bet H.Diaz tai nepalaužė – filipinietė atsakė 127 kg, dvikovėje surinko 224 kg ir minimaliai aplenkė kinę (223).
Filipinai šio aukso laukė net 97-erius metus. Ši šalis olimpiadoje debiutavo 1924 m. ir nuo tada praleido tik vieną vasaros olimpiadą – 1980 m. Maskvoje. Iki H.Diaz aukso Filipinai per istoriją buvo laimėję 10 žemesnės prabos medalių (3 sidabro ir 7 bronzos).
„Bloomberg“ praneša, kad Filipinai pirmąją šalies olimpinę čempionę dosniai apdovanos. Pagal nuostatus ji turėjo gauti 10 mln. pesų (apie 200 tūkst. JAV dolerių) premiją, tačiau vietiniai verslininkai nusprendė prisidėti prie šios sumos ir ją padidino net iki 33 mln. pesų (apie 660 tūkst. JAV dolerių).
Negana to, vietinis milijardierius H.Diaz nusprendė padovanoti namą ir prabangų butą. Teigiama, kad jo vertė siekia dar 280 tūkst. JAV dolerių.
H.Diaz dėl covid-19 apribojimų buvo įstrigusi Malaizijoje, kur neturėjo normalios treniruočių salės, todėl kilnodavo tokius svarmenis, kokius pati susirasdavo.
„Noriu pagaliau pasidžiaugti gyvenimu, nes beveik dvejus pastaruosius metus turėjau praleisti Malaizijoje. Nekantrauju grįžti namo ir atšvęsti šią pergalę su šeima ir kitais artimais žmonėmis“, – sakė H.Diaz.