Vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus Maslobojevas pravarde Kuvalda su savo sužadėtine Airine Juodryte neseniai susilaukė sūnaus Ramiro. Gimimo stebuklą išgyvenęs 27 metų klubo „Sparta Gym“ treneris ir kovotojas balsas.lt pasakojo, kad po to momento viskas pasikeitė.
„Pastebėjau, kad dabar esu dar geresnės fizinės formos, daugiau užsivedimo. Matau, dėl ko dabar tai darau. Dabar norisi būti pavyzdžiu sūnui, kad jis paaugęs galėtų pasakyti didžiuodamasis: „Čia yra mano tėtis“, – pasakojo pasaulio WAKO kikbokso čempionas.
– Vesdamas treniruotę esate rimtas. Anksčiau esame pratę matyti Jus kitokį – pradėjau pokalbį su S. Maslobojevu.
– Pačiam man reikia griežto mokytojo, trenerio, kuris laikytų „už pavadėlio“, neleistų atsipalaiduoti ir stumtų į priekį tikslų link. Kai žmogus ateina į salę ir sako, kad nori ko nors pasiekti, stengiuosi jam padėti. Netgi prieš jo norą stumiu į priekį. Jei žmogus ateina ir pasako, kad nieko nesiekia, tik nori būti sveikas, tuomet jo nespaudžiu, parodau pratimą ir leidžiu sportuoti savo ritmu. Tuos, kurie nori rimčiau sportuoti, tenka paspausti, būti griežtam.
– Su kuo įdomiausia dirbti?
– Yra jaunimo, yra ir vyresnių žmonių. Su vaikais daugiau vargo. Iš jų galima ką nors „lipdyti“, bet jie dažniausiai „išlepę“, tinginiai ir pusę treniruotės „praplepa“. Po dviejų treniruočių jau tylu, nes gavo mano „moralą“. Sakiau, jei tai dar pasikartos, visi dalyviai turės daryti atsispaudimus, o vėliau tegu aiškinasi, kaip ir kas. Su tokiais sunku.
Paaugliai? Būna, atiduodi dūšią, dirbi, ateini ir ne savo darbo laiku, o jie vieną kartą pasako „Treneri, nebenoriu sportuoti“ arba išvis dingsta, ir viskas. Su paaugliais sunkiausia, nes ir už salės ribų turi jiems būti draugas ir patarėjas, daug bendrauti. Tiesa, su jais ir labiausiai patinka. Kiekvienas verčia tikėtis, kad gal kas ir išeis. Vyresni ateina sau ko nors išmokti, prasimankštinti, gal kada sudalyvauti vietinės reikšmės varžybose. Su tokiais paprasčiausia. Jie patys žino savo ritmą.
– Esate treneris, sportininkas, o dabar – jau ir tėtis. Kaip gyvenimas pasikeitė, kai gimė sūnus?
– Dalyvavau gimdyme, visą procesą stebėjau ir iki galo palaikiau savo mylimąją. Visų tų išgyvenimų neaprašysi žodžiais – juos reikia pajausti. Nors visi vyrai mane atkalbinėjo, bet vienas draugas iš Klaipėdos rekomendavo. Anot jo, viskas pasikeis – požiūris į moterį, vaiką, gyvenimą, atsiras kiti prioritetai. Taip ir nutiko.
Tuo momentu buvo tiek emocijų, o kai išgirdau sakant „Viskas“... Žiūriu – guli, visas toks mažiukas, ir man viską atleido, vos pats nenukritau. Abu su Airine pradėjome verkti, bučiuotis apsikabinę. Po to momento pasikeitė viskas. Daug rimčiau pradėjau žiūrėti į darbą, kurį atlieku. Atsirado gyvenimo variklis ir tikslas. Sūnus – vau! Linkiu kiekvienam vyrui tai patirti.
– Kaip pareigomis pasiskirstėte? Vaikas reikalauja daug dėmesio. Kuris nors vienas neišsimiega?
– Tvarka – natūrali. Vaiką labiau prižiūri Airinė, nes aš dirbu. Jai dirbti kol kas, ačiū Dievui, nereikia. Palieku mašiną išeidamas į darbą, kad galėtų išvažiuoti, prasiblaškyti, namie neužsisėdėtų. Kai grįžtu namo, matau, kad ji pervargus, norėtų pailsėti. Jei anksčiau atsikeliu ir jis verkia, tai paimu ant rankų, jei yra pieno – pamaitinu, pakeičiu sauskelnes. Leidžiu Airinei truputį pamiegoti, kad pasiruoštų fiziškai naujai dienai, nes laukia ta pati rutina. Vienas kitą papildome ir palaikome. Jei reikia pakeisti sauskelnes ar dar ką padaryti, nėra taip, kad negaliu. Kas laisvas ir arčiau, tas ir pasirūpina vaiku.
– Ar atsiradęs vaikas nesuminkštins S. Maslobojevo ringe?
– Ne. Atvirkščiai. Pastebėjau, kad dabar esu dar geresnės fizinės formos, daugiau užsivedimo. Matau, dėl ko dabar tai darau. Anksčiau turėjau hobį ir už tai dar gaudavau atlyginimą. Dabar norisi būti pavyzdžiu sūnui, kad jis paaugęs galėtų pasakyti didžiuodamasis: „Čia yra mano tėtis.“ Mane tai stumia į priekį. Laukiu nesulaukiu, kai spalio 17 dieną lipsiu į ringą ir patikrinsiu save.
– Kokios ten laukia varžybos?
– KOK turnyras Gdanske su vietiniu kovotoju lenku. Esu matęs jį, pažįstamas su jo treneriu. Žiūrėsime, kaip seksis, manau, kad laimėsiu.
– Jei turėtumėte galimybę dabar susitikti su savo sūnumi, kuriam būtų 18 metų, ką jam pasakytumėt?
– Paklausčiau, ką veikia broliai. Planuoju neilgai trukus susilaukti antro, trečio ir ketvirto vaiko. Tikiuosi, kad bus broliukas, paskui sesutė, o ketvirtas mažas bus Serioža.
