Masinio bėgimo, kaip įprasta Kauno maratone, šiemet neišvysime. Imantis saugumo reikalavimų nuspręsta surengti nuotolinį bėgimą. Dalyviai per pirmą birželio savaitę patys nuspręs, kuriuo laiku bėgti ir kokia trasa. Sportininkai galės bėgti ne tik laikinojoje sostinėje, bet ir kituose miestuose ar net šalyse. Distancijos įveikimo laiką fiksuos atitinkamos programėlės, o nugalėtojas paaiškės pasibaigus savaitei ir suskaičiavus visus laikus.
„Žiūrim, dabar visai populiaru. Kiek pasižiūrėjome, pasaulyje dabar irgi daro kiti, bėgimai persikėlė į virtualią erdvę. Pakankamai susidomėjimas didelis. Kodėl nepabandyt šito formato? Gal jis bus tik vienetinis, bet jis bus kažkuo išskirtinis ir įsimintinas žmonėms“, – sako organizatorius Regimantas Tarasevičius.
Pernai metų Kauno maratono nugalėtojas ir rekordininkas Remigijus kartu su seserimi, profesionale bėgike Loreta jau ruošiasi šiam unikaliam išbandymui. Olimpietis jau turėjo galimybę pasitreniruoti ir išbandyti technologines naujoves, bet virtualiu būdu tokios ilgos distancijos dar nėra bėgęs.
„Teko prieš porą savaičių bėgti 10 kilometrų, buvo vykdomas bėgimas „Prieš Covid-19“, startavau 10 kilometrų, bet tokiame dideliam renginyje, Kauno maratone, vis tiek viename didžiausių Lietuvoje, tai pirmą kartą startuosiu“, – pasakoja maratonininkas Remigijus Kančys.
„Jau buvo galima tikėtis, kad maratonas neįvyks. Bet aš labai džiaugiuosi, kad vis tiek jį paliko ir jis bus virtualus bėgimas. Ir tie, kas ruošėsi, galės save vis tiek išbandyti ir pažiūrėti, kokius rezultatus vieni pasieks“, – teigia bėgikė Loreta Kančytė.
32-ejų Brazilijos olimpinių žaidynių dalyvis pernai sumušė beveik 30 metų gyvavusį Lietuvos maratonų rekordą. Apie naujus rekordus dabar svajoti būtų per drąsu, nes treniruočių intensyvumas karantino metu gerokai sumažėjęs.
„Pliusai, kad vis tiek tu turi kažkam ruoštis, kaip pavyzdys, Kauno maratonui, minusas, kad trūks konkurencijos, teks konkuruoti su savimi ir laiku“, – kalbėjo maratonininkas Remigijus Kančys.
„Žmogus pasirenka laiką, vietą, gali net, kaip sakant, sode aplink kelis medžius pasidaryti trasą, ar gali bėgti mūsų Kauno maratono įprasta trasa, mes padarysim žemėlapius, kas norės, galės sugrįžti į tą trasą“, – sako R. Tarasevičius.
Vykstant nuotoliniam maratonui organizatorių galvos skausmas – užtikrinti, kad dalyviai nesukčiautų, todėl žada kiekvieną rezultatą patikrinti analizuodami trasas.
„Jeigu kažkas pravažiuos su dviračiu ir įsijungs, kad jis bėgo, tai sudėtinga kartais patikrinti, jei tas laikas bus arti prabėgimui. Aišku, profesionalai labai nepasukčiaus, nes juos pažįstam, tai mes žinom, ką jie gali ir kokį laiką gali maždaug užfiksuoti, su mėgėjais sudėtingiau, kurie nėra žinomi“, – pasakoja R. Tarasevičius.
Pernai viename didžiausių šalies maratonų Kaune dalyvavo keturi su puse tūkstančio dalyvių, tarp jų ir svečiai iš 38 šalių. Šiemet toks neįprastas nuotolinis pusmaratonis vyks ir Vilniuje gegužės pabaigoje.
