Europos moterų krepšinio taurės turnyras: „Kibirkštis“ - „Maccabi“ (11.03) - http://www.sportas.lt/galerijos/53704/1367358/europos-moteru-krepsinio-taures-turnyras-kibirkstis-maccabi-11-03
G. Petronytė šiame mače surinko galingą dvigubą dublį – 18 taškų ir atkovojo 17 kamuolių, kas konvertavosi į 30 naudingumo balų skaičių.
Visgi tokios statistikos nepakako, kad vilnietės švęstų antrąją pergalę iš eilės.
Sostinės krepšininkės visą mačą kovojo su izraelietėmis, tačiau lemiamomis akimirkomis „Kibirkšties“ krepšininkės palūžo ir neberado jėgų grįžti po paskutinio „Maccabi“ ekipos spurto.
„Sveikinimai „Maccabi“ komandai. Tai buvo beprotiškos rungtynės. Buvo labai smagu matyti žmones, atėjusius į areną ir palaikančius mus. Tokiai jaunai komandai kaip mes – tai yra neįtikėtinas jausmas. Visgi šiame mače pritrūko šiek tiek patirties, žaidžiant tokio tipo rungtynes prieš savus sirgalius.
Aš galvoju, kad mes kasdien einame žingsnis po žingsnio į priekį. Kalbant apie rungtynes – mums trūko labai nedaug. Tiesą sakant, aš manau, kad prieš „Maccabi“ galėjome iškovoti pergalę, bet kaip ir sakiau – patirties trūkumas... Mes negalėjome užpilti prieš zoninę gynybą – tai buvo didžiausia mūsų problema.
Visgi mūsų laukia dar bent dvejos rungtynės namie, tad aš galvoju, kad mes galime iki tų rungtynių patobulėti ir parodyti, jog galime žaisti geriau“, – po rungtynių spaudos konferencijoje kalbėjo G. Petronytė.
– Kiek buvo sunku aikštelėje žaisti prieš minėtąją zoninę gynybą?
– Iš tikrųjų nėra ko slėpti – prieš zoninę gynybą mes pasimetėme. Galbūt nelabai tikėjomės, per mažai ruošėmės. Mus zoninė gynyba išmušė iš vėžių. Taip būti negali. Turime būti tam pasiruošę. Tai buvo ženklas, raudona lemputė. Greičiausiai, visi varžovai analizuos, pamatys mūsų problemas. Turime dirbti, pasimokyti iš to ir negalime žaisti taip, kaip tą darėme rungtynėse su „Maccabi“.
– Varžovių lyderė K. Brown minėjo, kad jai buvo garbė žaisti prieš tokią patirtį turinčią vidurio puolėją. Kiek pačiai mikrodvikova su K. Brown buvo sunki?
– Tikrai sunki, buvo nelengva. Ruošėmės rimtai. Žinojome, kad yra dvi pagrindinės žaidėjos, žaidžiančios pikenrolą. Pirmose rungtynėse, kiek analizavome, pavojingesnė atrodė Shatori Walker-Kimbrough ir galbūt daugiau dėmesio skyrėme jai. Nesusitvarkėme su Kelani ir kaltę prisiimu sau. Jaučiuosi, kad neatstovėjau ir turėjau padaryti didesnį darbą.
– Ir jūs, ir treneris minėjote, kad komanda strigo prieš varžovų zoninę gynybą, bet pavyko išsimesti daug neblogų tolimų metimų. Ar nėra taip, kad jūsų komandos žaidime didesnė problema yra varžovių neišprovokuotos klaidos?
– Tikrai taip. Vėlgi, esame jauna komanda. Manau, kad čia ir yra didžiausia bėda. Metimus metėme laisvos. Nežinau... Lietuvos lygoje tokius metimus susimetame. Šiandien aikštelėje jautėsi pasimetimas... Nežaidėme disciplinuotai, o tada nekrenta ir metimai.
– Einant truputį pozityviau – „Jeep“ arenoje buvo nemenkas skaičius sirgalių. Koks jausmas žaidžiant pirmąsias Europos taurės rungtynes namuose prie savų sirgalių?
– Jausmas – labai fantastiškas. Man yra gera. Noriu visiems atėjusiems labai padėkoti. Norisi sakyti, kad tikiuosi, jog nenuvylėme, bet aišku – visi atėję nori matyti pergalę. Mes tikrai davėme kovą. Mes esame jauna komanda, rungtynėse žaidė visos lietuvaitės, o varžovių komanda turi moterų NBA (WNBA) žaidėjų. Sakyčiau, aukščiau bambos iššokti negali norėti, bet šiandien tikrai galėjome laimėti. Tikiuosi, kad žmonės nenusivilia. Po tiek metų grįžti į Vilnių yra fantastiškas jausmas.
Lyginant su vyrų krepšiniu, gal nebuvo daug sirgalių, bet žinant moterų krepšinio situaciją, kur į rungtynes ateidavo tik žaidėjų artimieji, o dabar matome visiškai kitokią situaciją ir į rungtynes ateina daug žmonių. Atmosfera rungtynėse buvo nereali. Mums, tokiai komandai, sirgalių palaikymas, yra didžiulis stimulas augti ir tobulėti. Tikimės, kad su kiekvienomis rungtynėmis ateis dar daugiau sirgalių.
