Taigi, Šveicarijos komandos tikrai neturi jokio pasiteisinimo, rašoma portale iflscience.com.
Kai kuriose sporto šakose nesunku suprasti, kodėl žaidimas namų stadionuose sudaro pranašumą. Tai dėl dirvožemio ir klimato. Pavyzdžiui, krikete pikio atšokimui įtakos turi pati aikštė. Vis dar neaišku, kodėl, pavyzdžiui, vienodas arenas turinčioms krepšinio komandoms sunkiau žaisti išvykoje.
Statistika aiškiai rodo namų aikštės pranašumą. Gento universiteto profesorius Stijn Baert, norėdamas paaiškinti šią statistiką išanalizavo 2012 m. UEFA čempionų lygos ir Europos lygos komandų pasirodymus. 47 proc. visų susitikimų laimėdavo komandos, žaidžiančios namuose. 29 proc. rungtynių pergalę švęsdavo išvykoje žaidžiančios komandos. 24 proc. visų susitikimų baigdavosi lygiosiomis. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra abejonės, jog namuose žaidžiančios komandos pasirodo geriau. Tyrimo autoriai norėjo išsiaiškinti, kokios sąlygos lėmė šiuos rezultatus.
Ankstesni tyrimai džiugina komandų sirgalius – jų palaikymas turi įtakos komandų pasirodymams. Nepaisant to, didžiausią įtaką turėjo komandų geografinė padėtis: žaidžiama aukštikalnių miestuose ar arčiau jūros lygio.
„Kiekvienas papildomas 100 metrų virš jūros lygio yra susijęs su įvarčių skirtumu. Kiekvienas 100 metrų pergalės tikimybę padidina apie 1,1 proc. punkto“, – teigiama „The Economics“ pranešime.
Arčiau jūros lygio įsikūrusios komandos, žaisdamos aukščiau esančiose vietovėse neįgauna jokio pranašumo.
Reikia maždaug 5 tūkst. sirgalių balsų, kad būtų galima išlyginti šį, aukščiu grindžiamą pranašumą.
Kiti veiksniai, kuriuos tyrė mokslininkai, pavyzdžiui, kiek toli (horizontaliai) išvykos komanda turėjo keliauti, nedavė jokio statistiškai reikšmingo efekto, nors įmanoma, kad didesnis atstumas būtų tai pakeitęs.
Autoriai taip pat svarstė tokius veiksnius kaip klimatiniai ir kultūriniai skirtumai tarp renginio vietos ir svečių komandos kilmės.
Nors yra žinoma, kad sumažėjęs deguonies aukštyje aukštis daro įtaką naujai atvykusiųjų veiklai, daugiafaktorinė analizė, tokia, kaip ši, lemia sprendimus dėl to, kas paliekama. Galbūt vienos žemiausių pasaulio šalių pakrantės plokštumos akademikams subtiliai paveikė noras pabrėžti jūros lygio gyventojų trūkumus. Tik pakartojimas pasakys.
