Australai kovoje dėl bronzos 107:93 (20:19, 33:26, 25:22, 29:26) pranoko Slovėniją ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo olimpinį krepšinio medalį.
Be tokio liko L. Dončičius, kuris kovoje dėl bronzos dažnai ginčijosi su teisėjais ir mačą pabaigė su 22 taškais (4/7 dvit., 3/13 trit., 5/6 baud.), 8 atkovotais kamuoliais, 7 rezultatyviais perdavimais, bet 8 klaidomis ir tik 16 naudingumo balų.
„Jie žaidė geriau nei mes. Žinau, kad Slovėnijoje visi mus palaikė ir norėjome padovanoti medalį savo šaliai. Kažkuriuo metu buvome per daug emocingi, ypač aš – neturėčiau taip elgtis ir turiu pasimokyti iš to. Kartu žaidėme už savo šalį ir tai kėlė daug emocijų“, – po mačo sakė 22-ejų krepšininkas.
Nors ir neslėpė liūdesio, L. Dončičius stengėsi nepamiršti, kad tai – itin geras pasiekimas. Jis priminė ir tai, kokį kelią Slovėnijai reikėjo nueiti iki patekimo į žaidynių pusfinalį.
„Mes esame ketvirti pasaulyje – esame liūdni, bet tai neįtikėtinas pasiekimas. Nemanau, kad kažkas mus matė čia. Prisimenu atrankos finalo rungtynes Lietuvoje, kai juos palaikė pilna arena. Lietuva yra puiki komanda ir tą padaryti buvo sunku. Didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme“, – pažymėjo L. Dončičius.
Atrankos turnyrą Kaune prisiminė ir slovėnų treneris Aleksandras Sekuličius, kuris taip pat prašė daugiau pagarbos L. Dončičiui.
„Nemanau, kad teisinga žaidėjus kaltinti ir abejoti tuo, kaip jie žaidė. Iš keturių komandų pusfinaliuose mes vieninteliai, kurie turėjo įveikti atranką. Tuo metu turėjome pasiekti geriausią formą. Sunku ją pasiekti dukart per tokį trumpą laiką. Buvome labai arti finalo. Manau, kad ši grupė yra nuostabi. Jie paliko savo sielą ir kūną aikštėje nuo pat tada, kai susitikome birželio 10 dieną.
Turime pasimokyti iš šios patirties. Manau, kad šokiravome pasaulį – visi mūsų bijojo, žinau tą. Turime tuo didžiuotis. Noriu pabrėžti vieną dalyką – kai turi žaidėją kaip Luka, varžovai daro daug gerų ir blogų dalykų, visa jų gynyba fokusuojasi prieš jį. Jis turi būti apsaugotas, nes penki žaidėjai jį puola. Jam buvo sunku, kartais tai erzina. Suprantu, kai jis pyksta – turime apsaugoti tokius žaidėjus“, – kiek piktokai kalbėjo A. Sekuličius.
