Trečiadienio vakarą uostamiesčio ekipa namuose iškovojo sudėtingą pergalę – Kazio Maksvyčio kariauna „Švyturio“ arenoje 82:74 pranoko D grupės autsaiderę Liublianos „Petrol Olimpiją“ ekipą.
Šiuo metu klaipėdiečiai grupėje žengia ketvirti, o grupių etape liko dvejos rungtynės – kitą trečiadienį išvykoje laukia Patrų „Promitheas“ testas, o vasario 6-ąją namuose – Bairoito „Medi“ krepšininkų iššūkis.
„Visi šansai yra mūsų rankose, – komandos galimybes patekti į kitą etapą po pergalės įvertino K. Maksvytis. – Mums reikia laimėti likusias abejas rungtynes. Namuose pralaimėjome vienu tašku „Promitheas“ komandai, tad dabar einame sunkesniu keliu, teks iškovoti pergalę išvykoje.“
„Petrol Olimpija“ į Klaipėdą atvyko be savo naudingiausio žaidėjo Mirzo Begičiaus, kuris šį sezoną Čempionų lygoje vidutiniškai renka po 14,6 efektyvumo balo. Nors Slovėnijos čempionai buvo nukraujavę, tačiau „Neptūnui“ metė rimtą iššūkį.
„Gavosi sunkios ir kontaktinės rungtynės, – mintimis dalijosi K. Maksvytis. – Pirmoje mačo pusėje mes kažko laukėme, nebuvome nusiteikę tinkamai, o varžovai davė gerą kontaktinę kovą.
Antroje pusėje, manau, mūsų gynyba pagerėjo, nesvarbu, kad šią dalį pralaimėjome vienu tašku. Varžovai metė sunkius metimus, metė atakų pabaigose, gal buvo šiek tiek sėkmingesni nei mes. Dvikovos kokybė nebuvo pati geriausia, bet laimėjome tašką, o šiai dienai tas yra labai svarbu.“
– Kas lėmė pergalę?
– Antroje pusėje ėmėme kontroliuoti atkovotus kamuolius, tai buvo mūsų problema pirmoje dalyje. Sustabdėme varžovų puolimą su kamuoliu – slovėnai mėgsti dažnai žaisti situacijas du prieš du. Mes tai ėmėme stabdyti žymiai geriau nei pirmoje pusėje. Galbūt puolime ir nesužaidėme labai gerai, bet antra pusė man patiko dėl gynybos.
– „Petrol Olimpija“ į Klaipėdą atvyko be savo lyderio M. Begičiaus, kaip tai pakeitė rungtynių planą?
– Buvome pasiruošę jį stabdyti, nes pirmajame susitikime M. Begičius pasirodė neblogai. Jo nebuvo, tad žaidėme prieš tuos krepšininkus, kurie buvo.
– Ką labiausiai norėtųsi pagerinti komandos žaidime?
– Norėtųsi pagerinti gynybą. Šiandien blogai įžaidinėjome kamuolį, nes neturėjome Lorenzo Williamso. Pauliui Dambrauskui ir Laurynui Beliauskui buvo sunku, nes varžovai agresyviai gynėsi ir išstūminėjo mus iš gerų taškų. Sunku buvo organizuoti puolimą, buvau nustebęs dėl varžovų kontakto.
Atrodė, kad jauna komanda esame mes, o ne jie. Didžiąją rungtynių dalį varžovai mus tiesiog apstumdė. Džiaugiuosi, kad antroje pusėje pavyko su tuo susitvarkyti.
– Kaip P. Dambrauskui pavyko pavaduoti L. Williamsą?
– Sakyčiau, kad gana neblogai. Šiandien jį išmušė iš vėžių kontaktinis krepšinis, bet tiek praeitose, tiek šios dienos rungtynėse jis gana gerai susitvarkė su užduotimis, gerai dirbo gynyboje. Svarbiausia, kad komanda iškovojo pergalę.
– Kaip Deividui Gailiui sekasi įsilieti į komandą?
– Pasakysiu liaudiškai – D. Gailiui atėjo „pagirios“. Žinoma, perkeltine to žodžio prasme. Jis atėjo šviežias, pirmus mačus žaidė kaip ant sparnų, tačiau gavo treniruočių krūvio, tad atsirado šioks toks sėdimas į apačią. Mes to tikėjomės, kaip ir tikimės, kad jis vis geriau prisitaikys prie ekipos, ir kad krepšininko bei komandos forma susiderins.
