ESPN analitikas Kirkas Goldsberry mano, kad nutiktų tas pats, kas nutiko praėjusio amžiaus pabaigoje – M. Jordanas dominuotų.
Štai penkios priežastys, kodėl M. Jordanas ir dabar būtų geriausias žaidėjas.
Neįtikėtinas atletiškumas
Ar Jordanas atsilaikytų prieš šių laikų žaidėjus fizinėje kovoje? Be jokios abejonės, taip. M. Jordanas ir dabar išlieka vienu atletiškiausių žaidėjų, kokį kada nors matė NBA. 1983 m. „New York Times“ rašė: „Jis puikiai sudėtas, gali žaisti tiek gynėju, tiek puolėju. Kartu jis labai greitas – 35 metrus nubėga per 4,3 sek.“.
Įsivaizduokite Klay Thompsono sudėjimą, sujungtą su Alleno Iversono staigumu ir Russello Westbrooko greičiu. MJ galbūt nebūtų toks didelis ir stiprus kaip LeBronas Jamesas, bet tą kompensuotų elitiniu staigumu.
Taip, kai kuriems žaidėjams iš Jordano eros būtų sunku pritapti dabar, bet tik ne MJ.
Puikus pataikymas
Kaip M. Jordanui sektųsi puolime? Štai čia kyla šiek tiek keblumų. Žaidimas labai pasikeitė nuo tada, kai 2003 m. jis baigė karjerą. Vidutinio nuotolio metimai, kuriais Jordanas varė į neviltį varžovus, dabar beveik nenaudojami. Dauguma lygos žvaigždžių vietoj jų renkasi tritaškius. Ar Jordanas prisitaikytų prie to?
M. Jordanas gimė 1963 metais. Kadangi kalbame apie hipotetinį klausimą, tarkime, kad dabartinis Jordanas gimė trisdešimčia metų vėliau, 1993 m.
Tarp 1970-2000 m. jaunimo krepšinio ugdymo sistema smarkiai pasikeitė.
Jordanas žaidė visiškai skirtingos krepšinio eros metu. Debiutiniame MJ sezone NBA komandos vidutiniškai išmesdavo po 3,1 tritaškio per mačą, kai dabartinis vidurkis siekia 33,9. Dabar, kiekvienas gynėjas, norintis laimėti kaip Michaelas, savo arsenale turi turėti tritaškius.
Skeptikai pirštu rodo į Jordano karjeros tritaškių taiklumą – jų išmetė 1778 ir realizavo 32,7 procento.
Neįspūdingi skaičiai nei tada, nei dabar. Bet skaičiai gali būti apgaulingi. Kai Jordanas mokėsi žaisti krepšinį, dauguma aikščių net neturėjo tritaškio linijos.
Hipotetinis Jordanas būtų gimęs 1993 m. ir iš jo visur būtų reikalaujama treniruoti tolimą metimą.
Šių laikų skautai, norėdami įvertinti jaunų žaidėjų gebėjimą mesti tritaškius, žiūri į jų baudos metimų procentą. Jordanas baudas karjeros metu metė 84 proc. tikslumu, kas yra puiku.
MJ taiklumas nuo baudų linijos ir vidutinio nuotolio įtikina, kad jis galėtų išugdyti gerą tritaškių pataikymą ir dabar. Hipotetinis Jordanas, būdamas 27-erių ir dabar žaidžiantis NBA, tritaškius galėtų mesti taip pat taikliai, kaip Paulas George’as (39,9 proc.) ar Kawhi Leonardas (36,6 proc.).
Abu šie žaidėjai į NBA atėjo be patikimo metimo, bet jį išvystė pasiekę karjeros piką. Jie tą padarė sunkiu darbu, talentu ir vedami gerų trenerių.
Ar tikrai yra galvojančių, kad konkurencingiausia visų laikų lygos žvaigždė nesugebėtų pataikyti 35-40 proc. tritaškių? Baikite.
Puolimas tapo lengvesnis
Kiek taškų Jordanas rinktų šiuolaikinėje NBA? Pasikeitusios gynybos taisyklės, kai 2004 m. buvo uždraustas prilaikymas ranka, pasikeitusi metimų tendencija ir žaidimo greitis leidžia manyti, kad MJ rinktų dar daugiau taškų nei tada.
Įsivaizduokite, kaip tokie žaidėjai kaip Kevinas Love’as ar Kristapas Porzingis gintųsi prieš Jordaną po apsikeitimų ar kaip Hardenas su Curry siektų stabdyti „Bulls“ lyderio prasiveržimus.
Panaikinta prilaikymo taisyklė gynybą ties perimetru pavertė žymiai sunkesne. Šių laikų NBA Jordanas galėtų atlikti laisvus metimus, o prie baudų metimo linijos stotų taip pat dažnai, kaip Hardenas.
Per 13 metų karjerą Čikagoje MJ rinko po 31,5 taško, išmesdamas 23,3 metimo. Tai 1,35 taško per metimą. Dėka tritaškio revoliucijos ir gynybos pokyčių, jeigu MJ metimų efektyvumą prilygintume dabartiniam geriausių puolėjų dešimtukui (1,41 taško per metimą), šie 23,3 Jordano metimai dabar prilygtų 32,9 taško.
Bet Jordanas nebuvo eilinė žvaigždė. Jeigu jo metimų efektyvumą prilygintume Hardenui (1,52 taško per metimą), tada MJ rinktų 35,4 taško.
Puiki gynyba
Ar MJ galėtų išlikti puiku perimetro gynėju dabar? Žinoma.
Dabar jis būtų dar geresnis gynėjas nei anksčiau. Prisiminkite, kad Jordanas tris sezonus iš eilės pirmavo NBA pagal perimtus kamuolius. Jis buvo išrinktas geriausiai besiginančiu 1988 metais ir tarp geriausių lygos gynybos asų buvo išrinktas devynis kartus.
Žinoma, dabar jis negalėtų tiek daug naudoti rankų, bet greitis ir balansas padėtų dengti elitinius gynėjus. Jam padėtų ir ūgis, rankų ilgis.
Smagu pagalvoti, kaip Jordanas dengtų geriausius šių laikų žaidėjus. Ar J. Hardenas galėtų jam palaužyti čiurnas? Ar K. Thompsonas po užtvaros sugebėtų sviesti tritaškį jam į veidą? Ar LeBronas pralaužtų jį greitoje atakoje? Ar Kevinas Durantas permestų kamuolį ir per jį?
MJ galėtų vaikytis Stepheną Curry, kaip vaikėsi Reggie Millerį. Jis galėtų prilygti Kawhi Leonardui, kaip prilygo Clyde’ui Drexleriui. Jam kiltų bėdų su K. Durantu, bet kam nekyla?
Jeigu jam ir kiltų problemų, tai tik dėl to, kad buvo linkęs prisirinkti pražangų prieš didesnius ir stipresnius gynėjus.
Kovingumas
Na taip, nepamirškime kovingumo. Tai neatsispindi skaičiuose, bet aiškiai parodo, kodėl Jordanas siautėtų ir dabar.
Nuo pat 1982 m. NCAA finalo iki 1998 metų, kai NBA finale MJ parklupdė Jutos „Jazz“, pasibaigus sezonui, atkrintamųjų serijai ar rungtynėms jis būdavo geriausias žaidėjas.
Jis ne tik dominavo, bet pakeitė visą lygos veidą, kai dėmesį nuo stiprių aukštaūgių perkėlė prie gynėjų. Neklauskite, ar jis galėtų prilygti šių laikų gynėjams, nes Jordanas buvo jų protėvis.
Jis pakeitė krepšinį dėka fizinių gabumų, kovotojo dvasios ir kūrybiškumo. Dabartinė NBA yra kopijuotojų lyga, o MJ toks nebuvo. Jis pats parašė savo knygą.
