Kovos menų meistras Ričardas Piepolis vasarą į Japoniją išvyko aplankyti buvusios mokinės ir iš tolimos kelionės grįžo apsijuosęs brazilų jiujitsu (liet. Džiu-džitsu) juodu diržu.
Elitiniai Lietuvos „Smaugliai“
– Treneri, papasakokite kaip įsitraukėte į kovos menų sportą, – „Balsas.lt“ paklausė R. Piepolio.
– Savo kelią pradėjau nuo karatė „Shotokan“ treniruočių. Tuomet baigėsi karatė draudimas, ir ji skilo į dvi šakas – „Kyokushin“ ir „Shotokan“. Buvau aktyvus sportininkas. 1996 metais gavau juodą karatė diržą, dalyvavau varžybose, vėliau pradėjau treniruoti. Nors ir propogavau karatė, tačiau labai domėjausi imtynėmis, kova parteryje, smaugimais bei laužimais. Su keliais mokiniais tobulinausi šioje srityje. Tai buvo mano hobis. Tais laikais kova parteryje buvo niekam neįdomi, nes dominavo įvairūs smūgiai ir metimai.
Ilgainiui, kuomet atsirado kovos be taisyklių, visi suvokė, kaip yra svarbu įvaldyti kovos parterije techniką, nes dažniausiai tokios kovos baigiamos ant žemės. Tuomet išaugo susidomėjimas šia sporto šaka, o mes turėjome didžiausią įdirbį šioje srityje. Mano mokiniai pradėjo dalyvauti įvairiuose turnyruose. Dažniausiai jie pasiekdavo pergales smaugimais, todėl laikui bėgant mums ir prilipo pavadinimas „Smauglys“. Dabar „Smauglys“ – elitinė Lietuvos grupė, kurioje treniruojasi geriausi kovotojai parteryje.
Mūsų komandą šiuo metu sudaro apie 15 žmonių. Džiugu, kad atsirado ir keletas kovingų vaikų. Į šią kovotojų grupę aš nepriimu bet ko. Į ją patenka tik tie, kurie mano nuomone yra gabūs imtynėms ir labai darbštūs. Juk treniruotės vyksta ir savaitgaliais.
Dabar klube „Vendetta“ kaip tik renku vaikų ir suaugusiųjų brazilų jiujitsu grupes, kuriose bus praktikuojama „no-gi“ (be kimono) džiu-džitsu. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kūno valdymui bei kovos technikai. Šios kovos tikslas – imtyniaujant kontroliuoti varžovo judesius ir priversti jį pasiduoti skausmingu arba smaugimo veiksmu ne jėgos, o vikrumo ir technikos pagalba. Į šias grupes kviečiame visus norinčius. Vėliau pačius gabiausius ir darbščiausius priimsiu į „Smauglius“ . Šioje grupėje tiek aš, tiek mokiniai esame bendraminčiai ir treniruotėse siekiame meistriškumo.
Nepamirštamas įvykis
– Šią vasarą Japonijoje „Paraestra“ brazilų jiujitsu akademijoje meistras Yuki Nakai jums suteikė juodą diržą. Papasakokite apie tai plačiau, kokią vietą šis įvykis užima jūsų gyvenime?
– Tai labai svarbus įvykis mano gyvenime, tuo pačiu ir labai netikėtas. Japonijoje gyvena mano karatė mokinė Ala, kuri itin domisi šio krašto kultūra, religija bei kovos menais.
Žinojau, jog Japonijoje yra brazilų jiujitsu meistras Y. Nakai, kuris kovose be taisyklių sugebėdavo įveikti daug didesnius ir stipresnius varžovuss. Šis kovotojas labai gerbiamas tekančios saulės šalyje. Vykdamas į Japoniją aplankyti mokinės svajojau papulti į Nakai vedamas treniruotes.
Ala man padėjo su juo susitikti. Mane nuvežė į pagrindine dojo Tokijo mieste, kur buvau priimtas į „Paraestra“ klubą. Atvykęs ten, norėjau išmokti kuo daugiau naujų veiksmų, kad juos perteikti savo mokiniams Lietuvoje. Nuvažiavau ten neturėdamas jokio diržo.
Treniruotės vyko vilkint kimono, todėl pradėjau galvoti, kokį man diržą reikia užsirišti. Juk bjj neturėjau jokio oficialaus laipsnio. Mokytojas užrišo man naujoko diržą ir liepė stengtis. Sunkiai dirbau 20 dienų, treniruotės truko po 3 valandas, tačiau man nepatiko vienas dalykas – daugiau negu 2 valandas kovodavome. Nesiruošiu kovoti varžybose, todėl man tai nebuvo labai aktualu.
Man sekėsi tikrai gerai. Priešininkai buvo su aukštais diržais, bet kovose aš nenusileisdavau. Japonams dalis mano veiksmų pasirodė gana neįprasti. Išties, per 20 dienų pralaimėjau tik dvi kovas (abi prieš Yuki Nakai).
Po paskutinės treniruotės, prie manęs priėjo meistas Y. Nakai su vertėja ir pranešė, jog man suteikia juodą diržą bei egzaminatoriaus teises. Buvau šoke. Norint pasiekti juodą brazilų jiujisu diržą, kaip ir karate, reikia išlaikyti krūvą egzaminų, o aš iškart gavau juodą! Tiek aš, tiek mano mokinė buvome labai nustebę. Ji pasakojo, kad tokie dalykai Japonijoje yra neįprasti, kad peršokti per laipsnius yra beveik neįmanoma.
Visada galvojau, jog juodas brazilų jiujitsu diržas – nepasiekiamas. Brazilų jiujitsu laipsniai nėra lengvai dalinami. Juos reikia iškovoti sunkiose kovose. Esu pirmasis Pabaltyje, kuris gavo juodą bjj diržą. Džiaugiuosi, kad beveik 15 metų mano darbas įvertintas. Dėkoju visiems mano mokiniams, kurie padeda man kovos menų kely.
TIK FAKTAI
R. Piepolis turi iškovojęs juodą karate shotokan diržą (1996 m.)
Jis taip pat turi juodą brazilų jiujitsu diržą (2010 m.)
Norintys treniruotis brazilų jiujitsu grupėse skambinkite telefonu +370 670 10 590. Apsilankykite www.vendetta.lt ir www.smauglys.com svetainėse.
