P. Jankūnas krepšininko karjerą baigė prieš dvejus metus. Tačiau laiko poilsiui neskyrė, o iškart krepšininko aprangą iškeitė į kostiumą ir pradėjo dirbti „Žalgirio“ administracijoje.
Bet per tuos dvejus metus neturėjo daug laiko kojoms apšilti, netrūko įvairiausių situacijų ir sprendimų, apie kuriuos diskutuojama iki šiol.
Bet apie viską nuo pradžių.
Pirmieji žingsniai ir debiutas Eurolygoje
„Mano ir Manto Kalniečio mamos geros draugės – abi mokėsi Marijampolėje, kuri tada dar vadinosi Kapsuku. Abi pedagogės. Bendravome šeimomis.
Nuo vaikystės buvau gana aukštas ir vis pamąstydavau apie krepšinį. O Mantas jau lankė krepšinio treniruotes. Sykį mūsų mamos susiskambino ir Mantas pasiūlė treniruotes lankyti drauge su juo. Mėnesį sportavau mišrioje amžiaus grupėje, nes Mantas pora metų jaunesnis, o paskui A.Sabonio krepšinio mokyklos treneris Romualdas Bruneckas pamatė mane mokykloje ir pakvietė į savo treniruotes.
Krepšinis man iškart prilipo. Nesakau, kad nuo pradžių sekėsi, bet mano charakteris toks, kad jei ko nors imuosi, stengiuosi nesiblaškyti“, – apie pradžią krepšinyje yra sakęs P. Jankūnas.
Jaunimo komandose greitai tobulėjęs puolėjas pagrindinės žalgiriečių sudėties duris pravėrė 2003 metais. O nuo tada... net 18 sezonų Eurolygoje.
Nuo pirmųjų minučių ant parketo 2003 metų lapkričio 6-ąją dieną iki pat karjeros pabaigos prieš dveus metus.
„Tada man puikiai sekėsi, todėl tai prideda emocijų ir ilgiau prisimeni. Bet net jei būčiau žaidęs prastai, matyt, irgi prisiminčiau, nes tos rungtynės buvo pirmosios šiame turnyre.
Žaidėme namie su Atėnų „Panathinaikos“. Laimėjome, o aš pelniau 12 taškų ir atkovojau 6 kamuolius. Tikėjausi išeiti tik rungtynių pabaigoje, bet treneris Antanas Sireika dar iki pertraukos pasakė: „Pauliau, eik į aikštę.“ Iš pradžių net sutrikau: „Oho, mane leis dabar?!“ Bet ant parketo emocijos dingsta, susitelki į žaidimą ir stengiesi gerai atlikti savo darbąi“, – LTOK yra sakęs P. Jankūnas.
Per tuos sezonus jo karjeroje visko buvo daug. Nuo saldžių pergalių iki skaudžių pralaimėjimų. Bet P. Jankūnas ilgam išliks Eurolygos metraščiuose.
392 rungtynes Eurolygoje sužaidęs Kauno klubo simbolis per savo karjerą iš viso įmetė 3241 tašką, atkovojo 2010 kamuolius ir atliko 424 rezultatyvius perdavimus.
Pagal atkovotus kamuolius jis yra nepralenkiamas ir yra pirmas visų laikų Eurolygos sąraše (iš viso 2010). Aikštėje P. Jankūnas iš viso praleido 8390 minučių ir 28 sekundes ir yra septintas visoje Eurolygoje.
Krepšininkas yra keturoliktas visoje Eurolygoje pagal įmestus taškus (3,241 tšk.). Pagal naudingumo (4067) balus jis devintas.
P. Jankūnas visada buvo gudrus ir aukšto intelekto žaidėjas, kuris dažnai į neviltį varydavo varžovus savo gudriais judesiais.
Per savo karjerą Eurolygoje lietuvis turėjo įsimintinų asmeninių pasirodymų. Daugiausiai taškų P. Jankūnas yra pelnęs 2016 m. prieš Maskvos CSKA ekipą, kai surinko jų 30.
Daugiausia naudingumo balų (38) krepšininkas surinko 2011 m. mače prieš Kroatijos čempionus. Daugiausiai kamuolių, 17, P. Jankūnas atkovojo 2009 m. mače prieš „Nancy“ klubą.
P. Jankūnas tik vieną sezoną žaidė ne Kaune. Krepšininkas 2009 m. pakėlė sparnus į Maskvos srities „Chimki“ ekipą, bet po metų vėl apsivilko žalgiriečių marškinėlius.
2018 m. P. Jankūnas buvo išrinktas į antrąją simbolinę Eurolygos komandą, o 2017–2018 m. sezone tapo gruodžio mėnesio naudingiausiu žaidėju.
LKL karalius ir laikas rinktinėje
„Žalgiris“ yra ne tik komanda, bet reiškinys, kurį palaiko ir tada, kai sekasi, ir tada kai nesiseka. Ačiū jiems. Man buvo garbė žaisti prie tokių sirgalių“, – po paskutinio karjeros mačo 2022 m. sakė P. Jankūnas.
Paklaustas, kas labiausiai įstrigo jo karjeroje Eurolygoje, krepšininkas pirštu bedė į apmaudų pralaimėjimą Tel Avive 2004 m., užkirtusį komandai kelią į finalini ketvertą
„Be abejo pirmų metų Tel Avivas. Tada nesupratau, kas įvyko. Supratau, kad pralošėme, bet nesupratau, ką gražaus galėjome pasiekti. Turėjome neįtikėtinų žaidėjų ir tikrai labai gražiai žaidėme. Dabar supranti, kad tai buvo labai reta galimybė. Tada atėjau pirmą sezoną ir galvojau, kad bus daugiau tų galimybių, bet jų nesimėto ir jomis reikia naudotis. Iš smagesnių prisiminimų – patekimas į finalinį ketvertą.
Tos dvi rungtynės namie, kai visa arena buvo nusidažiusi žaliai... Tikrai tai bus tarp geriausių prisiminimų.Be abejo pirmų metų Tel Avivas. Tada nesupratau kas įvyko. Supratau, kad pralošėme, bet nesupratau, ką gražaus galėjome pasiekti. Turėjome neįtikėtinų žaidėjų ir tikrai labai gražiai žaidėme. Dabar supranti, kad tai buvo labai reta galimybė.
Tada atėjau pirmą sezoną ir galvojau, kad bus daugiau tų galimybių, bet jų nesimėto ir jomis reikia naudotis. Iš smagesnių prisiminimų – patekimas į finalinį ketvirtą. Tos dvi rungtynės namie, kai visa arena buvo nusidažiusi žaliai... Tikrai tai bus tarp geriausių prisiminimų“, – svarstė P. Jankūnas.
P. Jankūnas įsirašė ne tik į Eurolygos metraščius, bet ir Lietuvos krepšinio lygos. Jis net 15 kartų yra tapęs LKL čempionu, penkiskart su komanda iškovojo ir Karaliaus Mindaugo (KMT) taurę.
Lietuvos rinktinėje P. Jankūnas žaidė 17 metų (2005-2022 m.). Kartu su rinktine jis iškovojo sidabrą Europos čempionate 2015 m. ir bronzą 2007 m. pirmenybėse.
Pats įsimintiniausias medalis 2010 m. pasaulio čempionate iškovota bronza. P. Jankūnas taip pat rinktinės marškinėlius vilkėjo 2012 ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse.
Po karjeros pabaigos – pareigos „Žalgirio“ vadovybėje
P. Jankūnas po karjeros pabaigos jau kitą sezoną tapo tuometinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno pagalbininku ir dešiniąja ranka.
Klubo vadovybėje pradėjęs dirbti P. Jankūnas ne kartą tikino, kad nori likti krepšinio pasaulyje. Bet laiko apšilti koj7 daug neturėjo.
Vos po sezono P. Jankūnas buvo paskirtas ir komandos direktoriumi po to, kai P. Motiejūnas tapo vienu iš Eurolygos vadovu.
„Turiu daug ką išmokti, daug ką sužinoti naujo, bet krepšinyje esu visą savo gyvenimą, ta patirtis yra, kontaktai, bendravimas – yra, todėl ateinu su „bagažu“. Esu pasiruošęs mokintis, tobulėti, kad „Žalgiris“ neišklystų iš savo tvirto kelio“, – tuomet sakė jis.
O kelias buvo banguotas. Bene garsiausiai nuskambėjo šio sezono viduryje garsiai nuvilnijusi situacija, kai klubas dėl prastų rezultaltatų ruošėsi atsisveikinti su Kaziu Maksvyčiu, bet galiausiai vadovybė šio sprendimo nepriėmė, išreiškė visišką pasitikėjimą treneriu ir lietuvis liko poste.
Visgi, labai neilgam. Po keletos savaičių su K. Maksvyčiu vis dėlto buvo atsisveikinta, o prie komandos vairo stojo Andrea Trinchieri.
„Žaidimas kardinaliai nesikeitė, tad turėjau priimti tą sunkų sprendimą, įpūsti komandai naujų vėjų, naujos energijos, naujų minčių. Viskas susidėjo. Ir žaidėjų išvykimai sezono pradžioje, ir traumos, ir t.t. Vasarą atrodė, kad 80 procentų komandos lieka ir sustiprinome silpnąsias puses, bet nuo pat sezono pradžios žaidimas nesiklijavo. Man, kaip naujam vadovui, tai yra patirties kalnai“, – tuomet sakė P. Jankūnas.
P. Jankūno karjeroje neseniai įvyko dar vienas posūkis. Jubiliejų švenečiantis buvęs krepšininkas dabar jau nebe žalgiriečių direktorius, o prezidentas.
2022 m. rudenį P. Jankūno marškinėliai su 13-tuoju numeriu buvo iškelti ir į Kauno arenos palubes.
Su gimtadieniu, kapitone!
