Estijos jaunių pasiekimai U-18 turnyruose
Nuo 2001 metų antrajame pasaulio jaunių divizione rungtyniaujantys estai dideliais pasiekimais šioje amžiaus grupėje pasigirti negali. Geriausiai jiems sekėsi laikotarpyje nuo 2003 iki 2009 metų, kai Estijos rinktinė septynerius metus iš eilės džiaugėsi šio diviziono medaliais. Keturis kartus estams iki pirmosios pozicijos pritrūko žingsnio ir jie liko antri, o dar tris sykius savo rankose laikė bronzos medalius.
Pastaraisiais metais Estijos jaunimo rinktinė išgyvena nuosmukį. Jiems ne tik nebepavyksta iškovoti medalių šio rango turnyruose, tačiau paskutiniuosius du kartus jie IIA divizione liko paskutiniai, o IIB savo jėgas teko išbandyti tris kartus. Estai gali džiaugtis tuo, kad į šį divizioną jie iki šiol sugrįždavo pirmuoju bandymu, o šių metų rezultatai jiems leidžia viltis, kad daugiau iškristi į žemesnio rango pirmenybes nebeteks.
Tarpusavio dvikovų istorija
Lietuvos ir Estijos tarpusavio istorija jaunių lygmenyje nėra itin didelė. Pirmą kartą jos susitiko dar 2001 metais, Lietuvoje vykusiose pirmenybėse, o tada pranašesni buvo estai, kurie džiaugėsi pergale 6-2. Nugalėti mūsų šalies atstovus jiems pavyko ir antrą kartą atvykus į Lietuvą 2004 metais: tąkart svečių persvara nebebuvo tokia įtikinama ir jie laimėjo 4-2.
Trečią ir paskutinį kartą šios rinktinės tarpusavyje santykius aiškinosi 2013 metais Estijoje. Toje akistatoje pranašesni buvo svečiai – lietuviai laimėjo po pratęsimo 6-5 ir pirmą bei kol kas paskutinį kartą pranoko Estijos bendraamžius.
Varžovų stipriosios savybės ir lyderiai
Vienais pirmenybių autsaiderių prieš prasidedant čempionatui laikyti estai netruko paneigti šių kalbų. Jau pirmajame mače nustebinusi visus ir nugalėjusi Didžiosios Britanijos ekipą, Estijos rinktinė ir toliau nestabdė bei įrodė, jog gali kautis su visomis varžovėmis. Nors mače su rumunais, nepaisant didelės žaidybinės persvaros pirmojo kėlinio metu, jiems nepasisekė, tačiau tai nenumalšino Estijos ledo ritulininkų ambicijų.
Paskutiniame mače su Korėja estai antrą kartą šiame čempionate praleido įvartį tiksint paskutinėms mačo akimirkoms ir varžovams pakeitus vartininką šeštuoju aikštės žaidėju, tačiau parodė charakterį ir galiausiai džiaugėsi pergale. Pergalė ir du taškai prieš Korėją atgaivino jų viltis iškovoti net ir sidabro medalius, o laimėjimas prieš Lietuvą garantuotų jiems bronzą, tad motyvacijos estams tikrai netrūks.
Estai atrodo puikiai pasiruošę šioms pirmenybėms ir viską puikiai iliuostruoja tai, jog visose iš ketverių sužaistų rungtynių, jie arba lenkė savo varžovus smūgiais, arba atliko vienodą jų kiekį (mače su Korėja) ir po keturių turų buvo pirmi tiek pagal atliktus metimus į varžovų vartus (151), tiek buvo mažiausiai priešininkams į jų vartus mesti leidusi rinktinė (104). Estijos komanda puldama demonstruoja subalansuotą žaidimą – netrūksta tiek tolimų metimų, tiek ir susikuriamų progų iš artimesnių distancijų, o varžovus bausti jiems pavykdavo tiek pozicinėse, tiek greitose atakose.
Kalbant apie Estijos rinktinės lyderius, visų pirma, būtina išskirti didžiausią estų netektį. Į čempionatą neatvyko bene garsiausias žaidėjas, kurį į savo sudėtį galėjo pasikviesti visos turnyre dalyvaujančios rinktinės. Stipriausioje JAV jaunimo lygoje USHL rungtyniaujantis Robertas Arrakas savo vertę rinktinėse spėjo įrodyti ne tik puikiu žaidimu U-20 čempionatuose, kur per tris turnyrus surinko 12 taškų (5 įvarčiai ir 7 rezultatyvūs perdavimai), tačiau ir debiutu Estijos vyrų rinktinėje. Pernai tuo metu dar 16 metų amžiaus puolėjas dalyvavo pirmajame Olimpinių žaidynių atrankos etape ir pelnė šešis įvarčius. Tiesa, reikia pabrėžti, jog estai to turnyro metu nesusidūrė su jokiais sunkumais ir varžovus trypė tiesiog nepadoriais rezultatais (19-1 prieš Izraelį, 26-0 prieš Bulgariją ir 13-3 prieš Meksiką).
Be išskirtinio lyderio į čempionatą atvykusi rinktinė būtent tai sugebėjo padaryti savo stipriausiu ginklu. Per pirmus keturis turus pasižymėjo 14 skirtingų Estijos rinktinės žaidėjų, o tokį kiekį bent tašku pasižymėjusių žaidėjų turi tik Didžiosios Britanijos ekipa. Negana to, devyni estų žaidėjai surinko po 2–3 taškus, o jų gretose yra vienintelis ledo ritulininkas, kuris savo sąskaitoje turėjo daugiau – 4 taškus. Toks padalytas rezultatyvumas jiems leidžia puolant būti nenuspėjamiems, o varžovai turi žinoti, jog pavojingi gali būti visi tuo metu ant ledo esantys žaidėjai.
Siekiant individualiai išskirti estus, galima paminėti du žaidėjus – gynėją Paulą Hendriką Laosmą (žaidžiantį 2 numeriu pažymėtais marškinėliais) ir puolėją Morteną Arantezą Jurgensą (žaidžiantį 17 numeriu pažymėtais marškinėliais). Pastarasis yra labai aktyvus puolime ir pirmauja komandoje tiek pagal atliktus metimus (25), tiek rezultatyvumą (3 įvarčiai ir rezultatyvus perdavimas). Tuo metu P. H. Laosma ne tik atliko du rezultatyvius perdavimus, tačiau ir ryškiai išsiskiria pagal „plius-minus“ rodiklį (+5), kuriuo artimiausią komandos draugą lenkia net keturiais įvarčiais.
Įdomūs faktai apie būsimą dvikovą
Šeštadienį įvyks pirmoji šių jaunių rinktinių tarpusavio akistata neutralioje aikštėje. Iki šiol buvusios trys dvikovos įvyko Lietuvoje (2 kartus) ir Estijoje. Beje, visų šių susitikimų nugalėtojais tapo svečiose žaidusi ekipa.
Per pirmus tris šios čempionato mačus Estijos rinktinė kiekvienoje dvikovoje pranoko varžovus pagal metimus į vartus, o paskutiniame susitikime su Korėja jie atliko tiek pat smūgių, kiek ir jų priešininkai.
Estijos rinktinė šiose pirmenybėse yra vienintelė, kuri tris kartus savo jėgas išbandė pratęsime. Visi šie bandymai buvo sėkmingi: du kartus estai nugalėjo pelnydami įvartį pratęsimo metu, o dar kartą jie triumfavo po baudinių serijos.
Gruodžio mėnesį įvykusioje šių rinktinių akistata jaunimo IIA divizione, tarpusavyje santykius aiškinosi 17 šiame čempionate kovojančių ledo ritulininkų. Pergale džiaugėsi devyni lietuviai, o dviems mūsų šalies atstovams toje dvikovoje pavyko ir pasižymėti. Patrikas Misiukas pelnė įvartį, o Dominykas Motiejūnas rezultatyviu perdavimu surinko vienintelį savo to čempionato tašką.
Šios jaunių pirmenybės kol kas ne itin sėkmingai klostosi Estijos rinktinės vartininkams. Savo šansų pirmenybėse gavo abu komandoje esantys vartų sargai, tačiau nė vienas jų negali pasigirti gerais rezultatais: Markas Teoras atrėmė 82 procentus varžovų metimų, o Christopheriui-Kullervo Jogi sekėsi geriau – atremta 88,89 procento varžovų bandymų jį nuginkluoti.
Po keturių turų Lietuvos rinktinė išlieka vienintele, kuri vis dar nesugebėjo nuginkluoti varžovų žaisdami daugumoje. Nesėkmingos buvo visos 43 minutės ir 19 sekundžių, kurias mūsų šalies atstovai žaidė turėdami kiekybinę persvarą. Tiesa, lietuviai taip pat yra vieninteliai, kuriems dar pavyko ir patiems nepraleisti įvarčio žaidžiant tada, kai daugumą turi varžovai. Sėkminga lietuvių gynyba mažumoje tęsiasi 29 minutes ir 1 sekundę.
Iškovoję pergalę prieš Estiją, Lietuvos rinktinės žaidėjai užsitikrintų sidabro medalius, o Korėjos pergalė jiems atneštų auksą. Tuo metu pralaimėjus ir sulaukus Korėjos pergalės mače su rumunais, lietuviai liktų be medalių.
Lietuvos rinktinės atsarginis vartininkas Tadas Ramanauskas, sužaidęs vieną kėlinį rungtynėse su Kroatija, šiame čempionate yra vienintelis aikštėje pasirodęs vartininkas, kuriam iš savo vartų neteko traukti ritulio po varžovų įvarčių.
Estijos rinktinė po keturių turų pirmauja pagal atliktus metimus bei patys leidžia varžovams atlikti mažiausiai metimų į jų vartus.
