Į Lietuvą iš Lenkijos iš viso atsivežti 24 žirgai, 18 iš jų bus atrinkti specialios tarptautinės komisijos, likę bus atsargoje.
Iš kaimyninės šalies žirgai buvo vežami ne dėl to, kad Lietuvoje jų nebūtų. Tiesiog, lenkai pasiūlė daug geresnę kainą.
Be konkurencijos garsiausias šalies penkiakovės treneris Jurijus Moskvičiovas tikina, kad blogų žirgų nėra, nes visi jie yra patvirtinti. Pasak jo, daug kas priklauso nuo paties sportininko.
Panašiai kalba ir olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Krungolcas, kuris pasidalino ir įdomia savo istorija, susijusia su jojimo rungtimi.
44-rių buvęs penkiakovininkas dirbs pasaulio taurės finalinio etapo teisėju. Portalas tv3.lt prieš varžybų startą pakalbino Pekino olimpiados sidabro medalio savininką.
Žirgų prisistatymas prieš penkiakovės pasaulio taurės etapo finalą (nuotr. Fotodiena.lt)– Ką žinote apie šiuos žirgus?
– Žinau tiek, kad iš Lenkijos. Galbūt ne visi, bet kai kurie yra dalyvavę penkiakovės varžybose, netgi pasaulio čemionate 2015 metais.
– Kiek svarbi yra jojimo rungtis penkiakovėje?
– Tai tiek pat svarbi, kiek ir visos kitos. jei šioje rungtyje neparodysi visko, ką moki ar kažkas nutiks blogo, tuomet tikėtis aukštų rezultatų sunku.
– Pastaraisiais metais lietuviams nelabai sekasi jojimo rungtyje. Kaip tuos žirgus prisijaukinti?
– Patarimas toks, kad reiktų daugiau dirbti, treniruotis, klausyti trenerio. Žirgai, kaip ir žmonės, su jais reikia bendrauti. Kuo geriau esi pasiruošęs, kuo daugiau žirgų esi išbandęs, tuo tau lengviau.
– Kokia jūsų paties patirtis su žirgais?
– Mano patirtis buvo įdomi, nes aš visada stengiausi padaryti tai, ką moka žirgas, bet jam netrukdant ir pasitelkiant savo žinias. Kaskart tai buvo iššūkis, aš net mėgdavau gauti sunkesnį žirgą, kad įrodyčiau, jog galiu su tuo susitvarkyti.
– Ar prisimenat kažkokią nesėkmę ar kuriozą, susijusį su šia rungtimi?
– Tai buvo labai seniai. Gavau žirgą, kuris varžybų metų užkando žaslus, o aš nieko negalėjau padaryti. Žirgas turi 400-500 kilogramų raumenų, o aš tik kokius 70, tai toks beviltiškumo jausmas apėmė. Žirgas sukosi arenoje keletą ratų, o aš sėdėjau ant jo, tikėdamasis, kad nenukrisiu.
– Sportininkai žirgus gauna burtų keliu. Kaip tai vyksta?
– Tai būna po fechtavimo ir plaukimo rungčių. Tuo metu geriausias esantis sportininkas traukia rutuliuką iš kepurės ir apsprendžia visų likusių sportininkų žirgus. Jei aš ištrauksiu 5 numerį, tuomet aš gausiu penktą žirgą, po manęs einantis gaus šeštą ir taip toliau.
– Bus bandomi žirgai, kaip ta procedūra atliekama?
– Prieš kiekvienas varžybas būna toks procesas, kai žirgai parodomi sportininkams, treneriams ir publikai. Tuos žirgus jos savininkai arba profesionalūs jojikai. Tada teisėjai išrinks arba išbrauks tuos žirgus. Čia toks įsitikinimas, kad jie gali dalyvauti varžybose.
– Šitie žirgai yra iš Lenkijos, o kokia situacija Lietuvoje?
– Aš manau, kad Lietuvoje taip pat būtume surinkę tiek žirgų, gal net daugiau, bet tai kainuotų žymiai daugiau. Pas mus nėra tokių didelių žirgynų, kad galėtų pasiūlyti 25 ar 30 žirgų. Reikėtų rinktis iš privačių jojimo bazių ir mūsų jojimo entuziastai juos labai tausoja. Tai būtų labai brangu.
