Besidžiaugdamas vis labiau augančiu ir tobulėjančiu Lietuvos jūriniu laivynu, buriuotojas pripažįsta, kad greitas laivas visada yra gerai, tačiau nieko nėra svarbesnio už komandą, nes per vieną padarytą klaidą galima pralošti tiek, kiek su bet kokiu laivu nepavyks pasivyti.
Pergalingas sugrįžimas: per dvi paras užtaisė jachtos pažeidimą ir iškovojo bronzą
Šiemet Pasaulio jūriniame ORC čempionate startuosite su visiškai nauja J112 klasės jachta. Galite gal trumpai pristatyti, kuo ši jūrinė lenktyninė jachta ypatinga ir išsiskirianti iš kitų? Kodėl rinkotės būtent ją?
Tai – klasikinio dizaino laivas, tačiau tas dizainas labai seniai tobulinamas. Būtent šitos klasės laivai jau labai seniai yra gerbiami už savo greitį, komfortą ir dizainą. Tą patyrėme jau ir mes – tai tikrai nėra lėtas laivas, su juo lenkiam net ir didesnes jachtas, kurios turėtų būti greitesnės. Tai ir yra viena iš priežasčių, kuri paskatino šitą laivą įsigyti. Kita priežastis – šitam laivui neblogai sekasi ORC jūrinėse varžybose, kas ir yra mūsų pagrindinis tikslas.
Galima sakyti, kad dabar pasaulyje yra dviejų gamintojų laivai, kurie ryškiai konkuruoja dėl greičiausių laivų tokio tipo varžybose. Tai būtų „Italia“ jachtos ir būtent „JBoats“ jachtos. Lietuvoje „Italia“ klasės jachtų jau yra, tad nusprendėme atšviežinti laivyną, pabandyti kažką naujo.
Jau turėjote progą išmėginti šią jachtą lenktynių distancijoje – Lietuvos ORC čempionate iškovojote sidabrą, „Kuršių marių regatoje“ savo grupėje – bronzą. Kokie pirmieji įspūdžiai ir pamokos? Ar jachta pateisino lūkesčius?
Jausmas labai geras. Jaučiam, kad tikrai plaukiam greitai. Aišku, pirmais metais laivas dar mažai pažįstamas, dar darom daugiau klaidų nei norėtume, tad ir rezultatai dar nėra tokie geri, kokie galėtų būti. Bet, manau, pirmam sezonui tai – normalu. Bet kuriuo atveju, pirmi įspūdžiai tikrai puikūs.
„Kuršių marių regatoje“ priešpaskutiniame etape prieš startą patyrėte susidūrimą su kita jachta ir dėl jachtos pažeidimo teko nusišalinti nuo tos dienos lenktynių. Kaip pavyko sutvakryti pažeidimus po incidento?
Sakyčiau, kad labai greitai pavyko pažeidimą užtaisyti. Kreipėmės į žmogų, kuris tuos dalykus išmano – jis dvi paras beveik be sustojimo dirbo padarė taip, kad mes galėtume suspėti į paskutinį „Kuršių marių regatos“ etapą. Tad tikrai tariam milžinišką ačiū jam ir keliam kepurę prieš jį.
Dabar laivas paruoštas varžyboms. Ar reikės kokių papildomų darbų, žiūrėsim žiemą. Tikriausiai, kad reikės, nes susitvarkėm iš išorės, kad galėtume dalyvauti Kylyje ORC pasaulio čempionate, o kai sugrįšim, vėl iš naujo vertinsim situaciją. Tai tikrai nebuvo tik kosmetinis nubrozdinimas, bet kažkokių labai rimtų mazgų ar tvirtinimų jachtoj irgi nebuvo pažeista.
Prieš porą metų prie Lietuvos laivyno prisijungė pirmoji „Italia 11.98“ klasės jachta „Arabela-Auga“, praėjusiais metais dar viena – „Rhino“, šiemet jūs su J112 „Keturiais vėjais“. Šių modelių jachtos yra tarp lyderiaujančių jūriniuose čempionatuose. Ar tai reiškia, kad mūsų jūrinis laivynas žengia koja kojon su pasaulinėmis jūrinio buriavimo tendencijomis?
Manau, kad tikrai taip. Nors pas mus pats jūrinis laivynas nėra labai didelis, tai, kad turim jachtų ir komandų, kurios gali konkuruoti su Europos laivynu, ir netgi kovoti dėl prizinių vietų, yra labai geras ženklas. Belieka tikėtis, kad dar daugiau lietuvių paseks šiuo pavydžiu, seks naujomis tendencijomis ir sieks ne tik sudalyvauti Europos ar pasaulio čempionate, bet ir jį laimėti.
Būtent J112 klasės jachta 2021 pasaulio čempionate iškovojo auksą, o 2022 metų čempionate – sidabrą. Kiek įtakos tokiems aukštiems rezultatams turi būtent jachtos modelis, o kiek – kiti faktoriai, tokie kaip, komandos sudėtis, patirtis, oro sąlygos?
Geras laivas ir greitas laivas visada yra gerai. Bet esmė vis tiek visada yra komanda. Per vieną padarytą klaidą gali pralošti tiek, kiek su bet kokiu laivu nepasivysi. Tad mūsų pradinis tikslas dabar yra sumažinti mūsų klaidų kiekį. Tobulėjam ne mes vieni – visų šalių laivynai tobulėja. Pasaulio čempionate tiek „Italia“ tiek „J“ klasės jachtų šiemet bus daug. Kai anksčiau jų būdavo dvi ar trys, tai visos ir sutilpdavo į podiumą, o šiemet jau bus visai kita situacija, teks labiau konkuruoti.
Prieš dešimtmetį tarptautinėse regatose startuodavo vos kelios Lietuvos jachtos. Šiemet Kylyje prie starto linijos stos 10 įgulų iš Lietuvos, būsime trečia pagal gausumą šalis šiame čempionate. Kaip manote, kas paskatino tokį augantį Lietuvos buriuotojų entuziazmą startuoti aukšto lygio jūrinėse regatose bei čempionatuose?
Manau, kad tai nebuvo vienas aspektas ar viena paskata, greičiau viskas vyko palaipsniui. Kiekvienais metais vis atsirasdavo po vieną ar dvi vis naujesnes, greitesnes jachtas. Lietuviai pamatė, kad gali konkuruoti su geriausiomis Europos įgulomis.
Grįžus į Lietuvą su daugiau patirties tapo lengviau konkuruoti su kitais. Žmonės pamatė, kad užsienio varžybos yra geras, naudingas ir labai smagus dalykas. Lietuvoje tokio masto varžybų turim iš esmės tik „Kuršių marių regatą“, tad užsienyje dabar neretai lietuviai startuoja Latvijos „Gulf or Riga Regatta“, Estijos „Muhu Vaina“ regatoje, skirtingose Baltijos jūros dalyse – Europos ir Pasaulio čempionatuose.
Auga ir mūsų rezultatai – praėjusiais metais net trys įgulos buvo geriausiųjų dešimtuke, užėmėm 6, 7, 8 vietas. Kaip manote, ar artimiausiu metu galime tikėtis geriausiųjų penketuko, o gal net medalių? Ko reikėtų, kad ši svajonė išsipildytų?
Čia labai kompleksinis klausimas. Konkrečiai mums šiemet koją gali pakišti patirties trūkumas, nes naujas laivas ir trūksta treniruočių. Žiūrint į ateitį, nėra aišku, kaip pasisuks tendencijos, gal kažkuris gamintojas vėl sukurs kokį nors naują itin greitą laivą, su kuriuo bus labai sunku konkuruoti.
Čia labai daug faktorių. Tačiau iš esmės Lietuvai šiuo metu, kad pasiektų tą podiumą, manau, labai nedaug trūksta. Tikiu, kad tiek praėjusiais, tiek užpraeitais metais lietuviai galėjo pasiekti tą TOP3 laiptelį, gal tiesiog šiek tiek pritrūko sėkmės. Tačiau tos užimtos 6-8 vietos parodo, kad mes arti ir kad tai įmanoma.
Juolab, kad kartais tuose čempionatas skirtumas tarp vietų rezultatų lentelėje buvo vos kelios sekundės. Tai rodo tikrai didelę konkurencija ir artimą kovą, tiesa?
Čia Lietuvoj, kai plaukia gal koks dešimt laivų vienoje grupėje, tai net 10 sekundžių tarp laivų skaitoma kaip labai artima kova. Tačiau ten vienoje grupėje plaukia 80 laivų ir tikrai būna, kad finišo liniją visi kerta kas sekundę. Tai reiškia, kad net minimali klaida ir dešimt sekundžių ją ištaisant gali lemti dešimt vietų.
Dažnai būna, kad susideda smulkmenos, po sekundę ar dvi, tačiau tame galutiniame rezultate pasijaučia – pasižiūri ir supranti, kad ir čia buvo galima vieną sutaupyt ir čia. O galutiniame rezultate tai labai daug kainuoja.
Gal jau teko pasidomėti, kokie konkurentai laukia Kylyje?
Iš esmės bus visi konkurentai kurie praėjusiais ar užpraeitais metais plaukė laivyno priekyje, o taip pat nemažai naujų laivų, tiek „Italia“ klasės tiek „J“. Tai konkurencija tikrai nesusilpnėjusi, dalis veidų jau bus matyti, tad bus įdomu.
Esi vienas jauniausių vairininkų ir kapitonų Lietuvos jūriniam laivyne. Tai – labiau iššūkis ar privalumas?
Sunku vienareiškmiškai atsakyti. Tai kažkiek yra ir iššūkis, nes tikrai dažnai tiek ant vandens, tiek krante jaučiasi, kad nemažai kas galvoja, jog – „jaunimas, nepatyręs“. Kita vertus, tokiais atvejais labai smagu visus nustebinti ir parodyti, kad mūsų komanda gali kaip lygūs lenktyniauti tiek su Lietuvos, tiek su patyrusiais pasaulio buriuotojais. Tas labai džiugina ir veda į priekį.
