Vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų futbolininkų Arnas Ribokas drauge su Panevėžio „Ekrano“ ekipos futbolininkais prisidėjo prie 2012 metų Londono olimpinių žaidynių rėmėjos kompanijos „Samsung“ organizuojamos „Hope Relay“ socialinės iniciatyvos. Futbolininko kišenėje telefonas su „Hope Relay“ programėle skaičiuoja sportininkų nubėgtus kilometrus ir juos verčia lėšomis SOS vaikų kaimams rašoma pranešime spaudai.
Prie projekto prisijungęs jaunasis futbolininkas yra žinomas po debiuto šalies rinktinėje 2009 metais. Tąkart žaidėjas pirmąkart išbėgo į aikštę kaip jaunimo rinktinės iki 17 metų narys, vėliau jis atstovavo jaunimo iki 19 metų ir U-21 Lietuvos futbolo rinktinėms. Panevėžio „Ekrano“ komandoje saugo pozicijoje Arnas sėkmingai žaidžia nuo 2009 metų.
„Samsung“ kompanijos suorganizuota „Hope Relay“ akcija tapo puikia proga pasiteirauti jaunojo atleto apie jo karjerą ir daugelį futbolo aistruolių prikausčiusį UEFA Europos futbolo čempionatą bei finalo laimėtoją – Ispanijos rinktinę.
Kas pastūmėjo pasirinkti profesionalaus futbolininko karjerą?
Daugiausia įtakos neabejotinai padarė mano tėvas. Kai buvau mažas į savo mėgėjiškas varžybas jis pasiimdavo ir mane. Žaisdavau su draugais, aikštelėje man labai patiko spardyti kamuolį. Tėvas, pamatęs, kad man visai neblogai sekasi, nuvedė į Panevėžio futbolo akademiją, kurioje ir prasidėjo mano kelias į profesionalaus futbolininko karjerą.
Kada supratai, kad kamuolio spardymas kieme gali virsti rimtu užsiėmimu?
Kelias į profesionalo karjerą prasidėjo būtent nuo kiemo – ten eidavau žaisti su draugais, vėliau pradėjau dalyvauti varžybose, daug dirbau su treneriu ir man ėmė geriau sektis. Lūžis įvyko šešiolikos metų, kai buvau pakviestas į rinktinę. Tada supratau, kad tai gali virsti profesionalia karjera. Netrukus gavau pasiūlymą rungtyniauti Panevėžio „Ekrano“ ekipoje ir tą iki šiol sėkmingai darau.
Kaip manai, kas kūrena tavo vidinį variklį tobulėti? Meilė sportui, karjeros troškimas, galbūt tiesiog pinigai?
Meilė futbolui dega dėl to jausmo po įmušto įvarčio, po komandos pergalės. Džiaugiesi ne tik už save, bet ir už visą komandą. Gerai pasirodęs per rungtynes jaučiuosi nudirbęs gerą darbą ne tik sau, bet ir kitiems. Įvarčiai, azartas ir bendrumo jausmas futbolo aikštelėje – tai kūrena mano vidinį variklį.
Lietuva – krepšinio šalis, o kaip vertinamas futbolas?
Tenka susitaikyti, jog krepšinis išties yra sporto šaka numeris vienas, tačiau futbolo nuvertinti nederėtų. Lietuva turi visas galimybes pritraukti žmonių. Pirmiausia, žinoma, derėtų pagerinti sąlygas ir atnaujinti daugelį stadionų šalyje. Be to, profesionalų futbolą derėtų paversti labiau prieinamu žiūrovams.
Kaip vertini šalies futbolo infrastruktūrą? Galimybes tobulėti kaip futbolo profesionalui?
Žinau daug žaidėjų, augusių daug prastesnėmis sąlygomis nei aš ir patekusių į užsienio ekipas. Ne kamuolys, žolė po kojomis ar stadionai svarbiausia – reikia noro, ugnelės viduje, ir gali padaryti bet ką.
Devyniolikmetis – tavo situacijoje? Ar nesijauti turįs papildomai įrodyti savo vertę treneriui ir komandos nariams?
Tiesa ta, jog būnant jaunesniu, viską tenka daryti dvigubai geriau ir gerokai daugiau paplušėti. Iš tavęs daugiau reikalauja. Kartais net daugiau nei gali duoti. Aš asmeniškai visuomet stengiuosi kiek įmanoma geriau pasirodyti aikštelėje ir įrodyti savo vertę komandai.
Kokius tikslius šiuo metu keli sau?
Viską, ką tik įmanoma. Aš esu jaunas ir man dar bemaž visko trūksta – patirties, greičio, technikos, tačiau paprasčiausiai reikia dirbti. Darau, ką galiu aikštelėje, visuomet stebiu varžybas, stebiu profesionalius žaidėjus, kurių įgūdžius vėliau bandau perimti.
Ką manai apie rungtyniavimą užsienio klubui?
Svajoju rungtyniauti užsienyje. Svetur – kitas žaidimo lygis, kitoks požiūris į žaidėjus, kur kas geresnės sąlygos.
Kokį įspūdį paliko UEFA Europos futbolo čempionato nugalėtoja – Ispanijos rinktinė?
Vargu ar ispanų pergalę galėčiau pavadinti naujiena. Ispanijos rinktinė suburta iš labai gerų žaidėjų, jiems vadovauja šaunus treneris. Be to, komanda žaidžia Barselonos stiliaus žaidimą, kuris ir padėjo jiems laimėti.
Apie kokį ispaniško futbolo stilių kalbi?
Ispanai aikštelėje atlieka daug perdavimų, stengiasi aktyviai atsidengti, o praradę kamuolį kuo greičiau susigrąžinti. Tai leido jiems ilgiau valdyti kamuolį žaidimo metu ir paruošti daugiau atakų.
Kalbama, jog Ispanijos žaidimas pranašauja centro puolėjo pozicijos pražūtį. Ar jie išties keičia futbolą?
Jie bando tai padaryti, tačiau abejoju ar jų žaidimas pražudys centro puolėjus. Futbolas yra nusistovėjęs žaidimas ir čia dviračio neišrasi.
Kas labiausiai įsiminė iš vakarykščių rungtynių?
Įdomu stebėti kaip sukaustyti buvo ispanų oponentai. Italai nepajėgė pasipriešinti. Ankstesniųjų mačų žvaigždė Balotelli buvo tiesiog „nukenksmintas“ ir niekuo negalėjo padėti savo komandai.
Pokalbio pabaigai kviečiu dar kartą grįžti į Lietuvą. Dalyvavai „Hope Relay“ akcijoje. Kaip manai, kokią įtaką sportas turi jaunimui?
Sportas bet kuriuo atveju be galo geras laisvalaikio leidimo būdas. Jeigu paprasčiausiai rodysi norą sportuoti, tiesiog nebereikės užsiimti niekais ir neteks šlaistytis gatvėmis. Dabar savęs be futbolo kamuolio tiesiog neįsivaizduoju, tai neatsiejama mano gyvenimo dalis.
Tavo žinutė visiems, kurie bėgs, norėdami paaukoti pinigų SOS vaikams?
Aš pirmą kartą dalyvavau tokiame renginyje ir man išties patiko. „Hope Relay“ programėle leidžia žmonėms įprasminti bėgimą ir paversti jį ne tik sveikatai naudingu užsiėmimu, bet ir lėšomis vargstantiems vaikams.
