Po rekordo D.Lukoševičių pakalbino Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija.
Kokia pirma mintis šauna į galvą, pagalvojus apie 162.92 km skrydį dviviečiu parasparniu?
Pirma mintis – gera, smagu skristi dviese ilgai ir toli. Skrendant dviese visiškai kita emocija nei vienam.
Pasiruošimas rekordiniam skrydžiui – kas buvo svarbiausia, gal kitą kartą kažką darytum kitaip?
Skrydžiui ruošėmės kelis metus. Norėjau pagerinti tandemų rekordą, bet turimas dvivietis parasparnis, kuris puikiai tinka paprastiems paskraidinimams, galų gale pasirodė visiškai netinkamas rekordams. Bandymai prasidėjo dar 2013 metais, bet tada pavyko nuskristi tik 77km.
Galvojom, kad tiesiog nesiseka su oru. Bet dalyvavimas 2021m Lietuvos čempionate su tandemu Makedonijoje, ir skraidymas šalia daugybės kitų pilotų, sparnas į sparną, leido galutinai įsitikinti, kad turimas sparnas tiesiog - kauptukas. Važiuojant iš Makedonijos namo, kilo mintis įsigyti aukštesnio lygio dvivietį parasparnį. Problemos buvo dvi: dvivietis sparnas asmeniniams tikslams mažai naudojamas - gaila daug investuoti. Antra - sunku rasti aukštesnės klasės dvivietį. Po metų klubo lėšomis įsigijome specialų dvivietį sparną pagamintą padidinus vienvietį Axis Venus SC - proilgis net 6.6. Juo taip pat skraidiname visus klubo narius, jų draugus ar gimines. Pradžioje atrodė nejauku skristi dviese su high-end C klasės sparnu, bet paskraidžius, greitai pripratau, stabiliai kildavome ir prie visiško štiliaus ir prie stipresnio vėjo.
Kokie ryškiausi prisiminimai iš paties skrydžio?
- Startas. Stiprus ribinis vėjas atbaidęs net kai kuriuos pilotus. Mano keleivė Asta keletą kartų perklausė - o gal neskrendam? Bet aš užsispyręs - na dar kartą pabandom!
Greitis. Dėl stipraus vėjo, greitai besisukantys kilometrai net ir sukant silpnus termikus, o kai pagaliau pavijom debesis - gavom gerą stiprų, platų, stabilų termiką.
Visada galvojom apie nusileidimą, nes prieš startą gali palaukti vėjo nurimimo, o leidžiantis gali pasitaikyti užpūtimas. Bet pavyko nutūpti super lengvai, nes pasitaikė vėjo nurimimas.
Kelionė atgal 6 automobiliais ir visi geri žmonės kurie mus pavežė. 2 pakeleivingi, taksi, Egis, Gytis, Valentas.
Asmeniniai pastebėjimai/įžvalgos, o galbūt ir išmoktos pamokos?
- Strategiškai skrydis vienviečiu ar dviviečiu parasparniu labai nesiskiria, tačiau saugumui keliami aukštesni reikalavimai, priimami mažiau rizikingi sprendimai. Reikia pasistengti, kad keleivis jaustųsi gerai.
Tavo patarimas jauniesiems pilotams?
- Mirštame tik kartą, o gyvename kiekvieną dieną. Skraidykime saugiai daug metų, kuo įvairesnėse vietose ir sąlygose, bandykime naujus sparnus, džiaukimės skrydžiais, patirtis ateis savaime.
