„NYTimes“ skelbia, kad net paplūdimio tinkliniui jau darosi per karšta.
Tokijo gyventojai šią savaitę perspėjami nesportuoti lauke, tačiau olimpiniai sportininkai neturi kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti ir susidurti su šilumos ir drėgmės galimai net mirtinu pavojumi.
Lauke, pavyzdžiui „Shiokaze“ parke, kurie laikomi tinklinio namais, paskutinę minutę ruošiamasi apsaugoti sportininkus, oficialius asmenis ir savanorius. Pirmadienį rytą per treniruotes tinklinio žaidėjams buvo per karšta stovėti ant gerokai įkaitusio smėlio. Darbuotojai vėsino smėlį, o sportininkai glaudėsi po skėčiais, kad pasislėptų nuo deginančios saulės.
Japonijos aplinkos ministerija, naudodama spalvų kodus, perspėja gyventojus apie pavojus. Didžioji Tokijo dalis pirmadienį buvo paskelbta „oranžine“ (griežtas perspėjimas), nes temperatūra svyravo tarp 28 – 31 laipsnio pagal Celsijų.
„Draudžiama sunkiai sportuoti“, – skelbiama pranešime.
Kai kuriose Tokijo centro vietose popietinė temperatūra viršijo 31 laipsnį pagal Celsijų ir privertė dar griežčiau perspėti gyventojus.
Pagal vietinės televizijos pranešimą, Tokijo priemiestyje Hačiodžyje, pirmadienį iki 32 žmonių buvo paguldyti į ligoninę dėl saulės smūgio.
Japonija labai rimtai žiūri į karštį, nes 2018 ir 2019 m. nuo karščio sukeltų ligų mirė daugiau nei tūkstantis žmonių.
1964 m. Tokijuje vykusios žaidynės buvo organizuojamos spalio mėnesį, kad būtų išvengta vidurvasario karščio, tačiau niekada apie tai nebuvo diskutuojama, kai Tokijas 2013 m. gavo teisę surengti 2020 m. žaidynes.
Jie žadėjo įdiegti įvairiausias aušinimo priemones: maratono trasa buvo padengta šilumą atspindinčia medžiaga, tačiau galiausiai varžybos buvo perkeltos maždaug 800 kilometrų nuo Tokijo, kur, tikėtina, bus vėsiau. Deja, tačiau Sapporo mieste, kur vyks ilgiausi bėgimai, pirmadienį tikimąsi daugiau nei 32 laipsnių karščio.
Įrengiama vėsinančios palapinės, rūko ventiliatoriai, o darbuotojams duodamos ledu užpildytos liemenės. Kai kuriuose renginiuose bus įrengti poilsio kambariai su oro kondicionieriais ir ledo voniomis, skirtomis sportininkams.
Nors bus stebimos sąlygos, tačiau neaišku, kokią ribą reikia pasiekti, kad būtų sustabdyti ar atidėti renginiai. Per pastaruosius kelerius metus problema, kaip nuo karščio apsaugoti šimtus tūkstančių gerbėjų, išnyko, nes pandemija privertė atsisakyti žiūrovų olimpinėse žaidynėse.
Visgi karštis vis tiek reikalauja specialaus pasiruošimo ir užduotis yra sunki. Kai kurie įvykiai tyčia buvo suplanuoti vėsesnėmis valandomis. Tokijuje saulė leidžiasi apie 19 val., o temperatūra per naktį nukrenta maždaug iki 24 laipsnių pagal Celsijų.
Tačiau saulė kyla prieš 5 valandą ryto ir temperatūra labai greitai vėl pasiekia aukštumas. Manoma, kad žaidynių temperatūra pranoks 2004 m. Atėnų olimpiadą, kuriai iki šiol priklausė šilčiausių žaidynių rekordas.
Aukšta vasaros temperatūra ir drėgmė gali sukelti košmarišką scenarijų sportininkams ir kaip su tuo susidoros sportininkai, besivaržantys atvirose vietose, gali gerokai įtakoti rezultatus.
